Vilniaus sporto rūmai
Koordinatės:
| Vilniaus Sporto rūmai | |
|---|---|
 | |
| Vieta | Vilnius, Lietuva |
| Pradėtas statyti | 1965 |
| Atidarytas | 1971 |
| Uždarytas | renginiams apie 2008[1] tačiau 2010 tebevyko meno parodos[2] |
| Savininkas | ŪBIG |
| Architektas | Eduardas Chlomauskas, Henrikas Vytautas Karvelis, Zigmantas Liandzbergis, Jonas Kriukelis ir kt. |
| Talpa | 4400 |
Vilniaus sporto rūmai yra 1965 m pradėtas ir 1971 m baigtas pastatas Vilniaus centre. Eduardo Chlomausko bei jo kolegų suprojektuoti rūmai turi neįprastą bangos ar laivo pavidalo stogo formą (laikančiąją konstrukciją sukūrė H.V.Karvelis). Rūmai ilgą laiką buvo vienu iš miesto simbolių [3].
Kultūros vertybių registras
2006 metais pastatas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą[4]. Po metų bendrovė „Ūkio banko investicinė grupė“ (savininkai) teisme siekė pripažinti šį sprendimą negaliojančiu, tačiau tai nepavyko[5][6]. Unikalios architektūros koncertų ir sporto rūmų konstrukcijos pripažintos pasauliniu atradimu[7]. Rūmų stogas tebėra vienintelis toks vantinės konstrukcijos pavyzdys Lietuvoje, ši konstrukcija galbūt čia daugiau niekada ir nebebus statoma[8].
Pastatas
Originalus ne pats pastatas, o jo stogo vantinės konstrukcijos, kurių tuo metu nebuvo niekur kitur[3]. Rūmuose telpa apie 4,400 žiūrovų. Projektas vėliau buvo nukopijuotas panašiam pastatui Baltarusijoje[5].
Iki 2004 m
Iki maždaug 1990 metų tai buvo viena reikšmingiausių salių krepšinio turnyrams, taip pat ji buvo naudojama koncertams, teatrui ir kitiems renginiams. Rūmuose įvyko daug Lietuvai reikšmingų renginių : 1988 m. čia įvyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas, 1991 m. visuomenė atsisveikino su Lietuvos laisvės kovotojais, žuvusiais prie Vilniaus televizijos bokšto[9]. Vėliau pastatas buvo naudojamas kaip laikina prekybos salė, nuomojant nedidelius plotelius suinteresuotiems prekybininkams.
2004 m rūmus bei teritoriją apie juos per savo valdomas bendroves įsigijo ŪBIG[10].
Nuo 2004 m
ŪBIG parengė detalų rekonstrukcijos planą, tikėdamasi gauti iki 70 procentų finansavimo iš Europos Sąjungos[11], tačiau jiems tai nepavyko[10]. Senstančio pastato stovis blogėjo, 2008 metais rekonstrukcijai jau būtų reikėję apie 100 mln litų. Tais metais rūmai jau buvo vadinami apleistu pastatu kuriame dėl avarinės būklės renginiai nebeorganizuojami[1]. 2009 metais surūdijusios stogo konstrukcijos jau gėsė įgriūti[11]. Tačiau ir 2010 m rūmai menininkų vis dar buvo naudojami kaip netradicinė parodų salė [2].
Vilniaus savivaldybė planavo rūmus pagal pirmumo teisę išpirkti už 25 mln. lt, vėliau ėmė šiuo planu abejoti, teigdami jog tokia salė šiuo metu miestui nelabai reikalinga. Vien žemė po rūmais kainuoja 50 mln. lt[12]. Tai būtų buvęs pirmas atvejis, kai toks objektas išperkamas iš privataus savininko kultūrai ir rekreacijai. Šiuo metu ŪBIG planuoja rūmus parduoti nežinomam pirkėjui[10].
Nuorodos
- ↑ 1,0 1,1 Vilniaus koncertų ir sporto rūmų renovacijai reikės apie 100 mln. litų
- ↑ 2,0 2,1 Vilniaus sporto rūmai pavirs netradicine parodų sale
- ↑ 3,0 3,1 Tautą ugdo ne alus ir krepšinis
- ↑ Vilniaus sporto rūmai - kultūros vertybė. Lietuvos radijas.
- ↑ 5,0 5,1 Sigita Nemeikaitė (2003) Vilniaus koncertų ir sporto rūmų stogo idėja konstruktoriui gimė viešbučio kambaryje
- ↑ Teismo sprendimas: Vilniaus koncertų ir sporto rūmai lieka įtraukti į Kultūros vertybių registrą (2007 03 15)
- ↑ Julija Kšivickaitė (2008). Sovietmečio modernizmo architektūros praradimai Lietuvoje
- ↑ Praeities labirintuose: architektūrinio paveldo išsaugojimo problematika
- ↑ Lietuvos radijas (2006) Vilniaus sporto rūmai - kultūros vertybė
- ↑ 10,0 10,1 10,2 Miesto legendas gaivina pažadais
- ↑ 11,0 11,1 "Žalgirio" stadiono ir Sporto rūmų atgimimas - dar po 5-erių metų
- ↑ Vilniaus savivaldybė nebenori išpirkti Koncertų ir sporto rūmų
| ||||||