Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas
Lenteleje.jpg
Įkurtas 1579 m.
Tipas Valstybinis
Dekanas Kęstutis Dubnikas
Vieta Vilnius, Lietuva
Darbuotojai 134
Studentai 1307
Bakalaurai 1041
Magistrantai 266
Doktorantai 54
Svetainė www.fsf.vu.lt

Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas - struktūrinis Vilniaus universiteto (VU) padalinys, neatsiejama senojo Universiteto dalis, savo veiklą pradėjusi nuo pat jo įkūrimo – 1579 m. Fakultetas tęsia Europos kultūros ir mokslo tradicijas ir tuo pačiu esti atviras bei modernus. Tai plataus profilio mokslo ir studijų institucija, organizuojanti filosofijos, edukologijos, psichologijos, socialinio darbo ir sociologijos studijų programas bei šių sričių mokslinius tyrimus. Čia dirbantys dėstytojai bei mokslininkai savo tyrimais, kūryba ir pedagoginiu darbu puoselėja mokslą ir kultūrą, suteikia plataus spektro universitetinį humanitarinį ir socialinį mokslinį išsilavinimą bei profesinę kompetenciją, ugdo kūrybiškus, drąsius ir laisvus žmones.

Istorija

Filosofijos fakulteto kiemas

Filosofinio lavinimo Lietuvoje ištakos

Kiekvienam žymiam įvykiui - o toks įvykis Vilniaus universiteto ir jo Filosofijos fakulteto įkūrimas - atsirasti reikia palankių sąlygų. Apsikrikštijusi Lietuva turėjo pasirodyti esanti vakarietiškos kultūros valstybė, o universitetinis išsilavinimas - vienas būdingiausių šios kultūros požymių. Jau nuo XV a. samdyti mokytojai didikų dvaruose ir turtingų miestiečių namuose tenkina poreikį lavintis. Mokėti lotyniškai skaityti bei rašyti ir skaičiuoti darosi per maža: kyla aukštojo mokslo - filosofijos studijų - poreikis. Ypač tai skatino besiplečianti vienuolijų veikla. Dominikonų vienuolyne Vilniuje 1507 m. įsteigiama tokia filosofijos ir teologijos studijų mokykla. Mokykla buvo skirta Lietuvos apygardai, stojantiems į dominikonų ordiną lavinti. Tad 1507 m. Lietuvoje atsiranda visai naujas reiškinys - profesionali filosofija. Ši Dominikonų mokykla Vilniuje buvo siauro pobūdžio, skirta jų ordino nariams, pasauliečių ji nelavino.

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto priešistorė

Pasauliečių filosofinį lavinimą Lietuvoje pradėjo Jėzaus Draugija, tai jos istorinis nuopelnas. Žymaus įvykio istorija paprastai turi ir priešistorę. Tai būdinga ir mūsų Universiteto Filosofijos fakultetui. Jėzuitai 1570 m. Vilniuje įkūrė kolegiją, po metų joje įsteigė filosofijos studijas. 1571 m. kolegijoje įsteigus filosofijos katedrą atidaroma filosofijos klasė, kroatas Tomas Zdelaričas (Sdelaritius) logikos paskaitomis pradėjo trimetes filosofijos studijas, kurias, be logikos, dar sudarė gamtos filosofija ir metafizika, taip pat matematikos ir astronomijos kursas. Filosofijos skyrius kolegijoje – Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto priešistorė.

Studijos Filosofijos fakultete

Universiteto Filosofijos fakulteto priešistorė turtinga įvykių. Dar įvairesnė kartu su Universitetu įsteigto Filosofijos fakulteto veikla: pamažu daugėjo profesorių - jų buvo trys, įsteigus etikos katedrą - keturi, o su matematikos profesoriumi - penki; daugėjo studentų, atėjo laikai, kai Filosofijos fakulteto trijuose kursuose kasmet mokėsi apie šimtą ir kiek daugiau studentų. Daugelis jų fakultetą baigdavo įgiję laisvųjų menų ir filosofijos bakalauro arba aukščiausiąjį - laisvųjų menų ir filosofijos - magistro laipsnį, apgynę tezes arba išlaikę solidų egzaminą. Negalutiniais duomenimis, senasis Vilniaus universitetas 1583-1781 m. mokslo laipsnius suteikė 4076 asmenims: filosofijos bakalaurų - 1810, filosofijos magistrų (nuo XVIII a. juos imta vadinti daktarais) - 1700, teologijos bakalaurų - 46, teologijos licenciatų - 58, teologijos daktarų - 312, kanonų teises daktarų ir licenciatų-113, kanonų ir civilinės teises daktarų ir licenciatų - 36. Šie duomenys rodo, kad Filosofijos fakultete buvo daugiausia studentų. Fakultetą administravo dekanas, padedamas studijų prefektų, skiriamų prižiūrėti studijų eigą ir padėti studentams.

Fakulteto pokyčiai Apšvietos epochoje

Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas, įsikūręs Universiteto g. 9.1 (prie istorijos).JPG

XVIII a. viduryje scholastika Vilniaus universitete ir LDK kolegijose žlunga. Baigėsi ilgiausiai - apie pustrečio šimto metų - trukęs filosofijos raidos mūsų krašte laikotarpis. Naujųjų amžių filosofijos plitimo laikotarpiu pasirodė ir naujos modernaus turinio disciplinos-ontologija, psichologija, prigimtinė teologija, bendroji ir specialioji fizika. Kadangi į tuometinės filosofijos studijas įėjo ir naujųjų amžių gamtos mokslai, tai baigę fakultetą įgydavo išsamų gamtamokslinį išsilavinimą. Tačiau susivokti audringai besiplėtojančioje gamtotyroje darėsi vis kebliau pačiam filosofijos profesoriui - buvo vis sunkiau aprėpti tuometinius gamtos mokslus, jam tiesiog trūko kvalifikacijos. Universalūs filosofai tapo net nepageidautini - kraštui reikėjo ne jų, bet atskirų sričių specialistų - gydytojų, mokytojų, agronomų, inžinierių, architektų. Specializaciją įvedė Edukacinė komisija, supasaulietinusi švietimo darbą. Tačiau Edukacinė komisija nuėjo taip toli, kad ne tik panaikino filosofijos fakultetą, bet net išbraukė filosofiją iš studijų programų. Filosofijos fakultetas buvo įsteigtas Lietuvos universitete Kaune, tik kartu su teologijos ir pavadintas Teologijos-filosofijos fakultetu. Humanitarinių mokslų fakultete buvo atskiras filosofijos skyrius. 1939 m. atgavus Vilnių bei Vilniaus krašto dalį, Lietuvos vyriausybė reorganizavo abu universitetus: iš Kauno į Vilnių persikėlė ir Humanitarinių mokslų fakultetas su filosofijos skyriumi, o Teologijos-filosofijos fakultetas liko Kaune. Šis sprendimas - abejuose krašto universitetuose turėti filosofijos židinį - gana pagrįstas. Pirmosios sovietų invazijos metu Teologijos-filosofijos fakultetas panaikinamas, o profesoriai represuojami. Lietuvos Laikinosios vyriausybės dekretu 1941 m. Vytauto Didžiojo universitete atkuriamas Filosofijos fakultetas.

Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas

Sovietmečiu dėjome pastangų Vilniaus universitete atkurti filosofijos fakultetą. Deja, pastangos nebuvo sėkmingos. Tepavyko pasiekti, kad dalis psichologijos studentų specializavosi filosofijos srityje. Dabartinis modernus Filosofijos fakultetas atkurtas daugiau nei po 200 metų pertraukos – 1989 metais. Buvo sudarytos šiuolaikinės filosofijos ir sociologijos studijų programos, įtraukta Istorijos fakultete besiglaudusi psichologija, 1992 m. prasidėjo socialinio darbo studijos pagal sutartį su LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Filosofijos fakultetas vėl tapo plataus humanitarinio ir socialinio mokymo ir mokslo institucija, kurioje dirba per 50 žymiausių Lietuvos mokslininkų ir dėstytojų. 2005 m. vasario mėn. Filosofijos fakultetas vėl grįžo į senąjį Universiteto architektūrinį ansamblį (Universiteto g. 9/1).

Studijos

Filosofijos fakulteto studentai rugsėjo pirmosios dienos eisenos metu

Studijos Filosofijos fakultete yra 3 pakopų: pirmosios (bakalauro), antrosios (magistrantūros) ir trečiosios (doktorantūros).

Čia vykdomos filosofijos, psichologijos, socialinio darbo ir sociologijos bakalauro studijos. Fakultete siūloma net dvylika Filosofijos, Psichologijos, Socialinio darbo, Sociologijos, Edukologijos krypties magistrantūros programų, kuriose studentai gali mokytis tiek nuosekliu, tiek ištęstiniu būdu. Be to, organizuojamos Edukologijos, Filosofijos, Psichologijos, Sociologijos doktorantūros studijos.

Mokslas

Filosofijos fak kiemas.jpg

Fakultete mokslinių tyrimų kryptys ir mokslo tiriamieji darbai:

1. Šiuolaikinės filosofijos istorinė genezė, pobūdis ir vaidmuo:

  • Globalizacijos proceso poveikio kultūrai filosofinė analizė
  • Metodologinė filosofinio diskurso raidos analizė

2. Visuomenė, bendruomenė ir asmuo: gyvenimo kokybės ir vertybių kaita:

  • Ankstyvosios savireguliacijos raidos psichosocialiniai ir biologiniai veiksniai
  • Asmens funkcionavimo daugiamatiškumas: teorinis, įvertinimo ir praktinis aspektai
  • Atskirų bendruomenės grupių psichologinio gerbūvio tyrimai
  • Darbo rinka ir socialinės gerovės sistemos modernizacija
  • Nacionalinė ir globali švietimo politika
  • Psichologiniai teisinių santykių aspektai
  • Socialiniai diskursai ir veiksmas
  • Socialinis darbas ir socialinės paslaugos multikultūrinės aplinkos ir visuomenės transformacijų kontekste
  • Socialinių transformacijų nulemto streso poveikis individui, šeimai ir socialinėms grupėms

3. Nervų sistemos ir elgsenos tyrimai:

  • Žmogaus pažinimo procesų statinių ir dinaminių charakteristikų tyrimas

Fakultete leidžiami mokslo darbai:

  • Acta paedagogica Vilnensia
  • Problemos
  • Psichologija
  • STEPP - Socialinio darbo teorija, empirija, politika ir praktika
  • Sociologija. Mintis ir veiksmas (kartu su Klaipėdos universitetu)

Akademinis gyvenimas

Kasmet fakultetas švienčia savo dienas, kurių metu siūlo platų įvairių renginių ciklą, taip pradžiugindamas visus vilniečius. Šių dienų oficialus pavadinimas yra "Fiesta Persona", kuris palaipsniui kito iš "FilosDi".

Administracija

Fakulteto administraciją sudaro:

  • Dekanas – doc. Kęstutis Dubnikas
  • Studijų prodekanė - doc. Nijolė Radavičienė
  • Mokslo prodekanas – prof. Zenonas Norkus
  • Tarptautinių ryšių ir projektų prodekanė – Vida Jakutienė

Katedros

Filosofijos fakultete yra septynios katedros, kuriose dirba 81 dėstytojai (iš jų 18 profesorių, 34 docentai, 29 lektoriai) ir 54 doktorantai.

Centrai

  • Informacijos visuomenės studijų centras (vadovas prof. dr. (HP) Marius Povilas Šaulauskas)
  • Kriminologinių studijų centras (vadovas prof. dr. (HP) Aleksandras Dobryninas)
  • Psichologinių inovacijų ir eksperimentinių tyrimų mokymo centras (vadovė doc. dr. Roma Jusienė)
  • Švietimo politikos centras (vadovė doc. dr. Lilija Duoblienė)

Laboratorijos

  • Specialiosios psichologijos laboratorija (vadovas prof. Albinas Bagdonas)
  • Psichofiziologijos laboratorija (vadovas prof. Henrikas Vaitkevičius)
  • Sociologijos laboratorija (vadovas prof. Arūnas Poviliūnas)

Bendradarbiavimas

Filosofijos fakultetas glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio institucijomis studijų programų įgyvendinimo, mokslinių tyrimų ir socialinės partnerystės srityse. Šiuo metu fakultetas yra pasirašęs daugiau nei 60 dvišalių sutarčių su užsienio aukštojo mokslo institucijomis iš 19 šalių dėl bendradarbiavimo organizuojant Mokymosi visą gyvenimą/Erasmus dėstytojų ir studentų mainų programą. Inicijuota per 50 dvišalių praktikos organizavimo sutarčių su Lietuvos institucijomis dėl bakalauro ir magistrantūros studijų programų studentų praktikos. Aktyviai bendradarbiaujama su socialiniais partneriais vykdant bendrus projektus, mokslinius tyrimus, keičiantis aktualia informacija.

Nuorodos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+13060-0=13060 wiki spaudos ženklai).