Vilniaus vaivadija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Jump to navigation Jump to search
Vilniaus vaivadijos apskritys 1937 m.

Vilniaus vaivadija (lenk. województwo wileńskie) – nuo 1413 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės, o 15691795 m. ir Abiejų Tautų Respublikos administracinis teritorinis vienetas. Vilniaus vaivadiją Abiejų Tautų Respublikos senate atstovavo Vilniaus vyskupas, Vilniaus vaivada ir Vilniaus kaštelionas. XX a. tarpukariu Vilniaus vaivadija atkurta Vilniaus krašto vietoje (oficialiai iš Vilniaus žemės). Didžiausi miestai buvo Vilnius, Ašmena, Dysna, Vileika.

Istorija[taisyti]

Lietuvai tapus vieninga valstybe, valdoma Didžiojo kunigaikščio ir siekiant suvienodinti Lietuvos ir Lenkijos, dviejų valstybių, valdomų vieno karaliaus, administracinį terotorinį suskirstymą, 1413 m. pagal Horodlės sutartį buvo panaikinta Lietuvos kunigaikštystė ir sudarytos Vilniaus bei Trakų vaivadijos. Vilniaus vaivadija suformuota Vilniaus kunigaikštystės vietoje. Žemaitijos seniūnija taip pat buvo prilyginta vaivadijai.

Vilniaus vaivadija iki XVI a. administracinių pertvarkymų apėmė netgi žymiai didesnę teritoriją, nei buvusioji Lietuvos kunigaikštystė, apie 44 200 km². 1564-1566 m. teismų ir administracinės reformos metu vaivadijos buvo padalintos į mažesnius administracinius vienetus – pavietus:

Vilniaus vaivadijai priklausė pavietai (apskritys):

Kartu nuo jos atskirtos Vitebsko žemės, Padnieprės valsčiai, didelė Lietuvos Rusios dalis, Slucko ir Klecko kunigaikštystės. Vilniaus vaivadija buvo panaikinta po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m., vėliau atkurta XX a. tarpukariu.

Vaivadijos istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1790 ~42.445 718.571 120 miestų ir miestelių
1925 973.404 27.849

Vilniaus paskutinis vaivada buvo Artur Maruszewski (1939 m. gegužės 19 d. – rugsėjo 18 d.). 1939 m. vaivadija buvo padalinta tarp Tarybų Sąjungos ir Lietuvos Respublikos, o Lenkijos valdžios organai veikė pogrindyje. Nuo 1942 m. kovo Vyriausybės atstovas Vilniaus apskričiai buvo Zygmunt „Albin” Fedorowicz.

Po karo vaivadijos teritorija atiteko Tarybų Sąjungai ir padalinta Lietuvos ir Baltarusijos TSR. Sienoms nepasikeitus, nuo 1991 m. priklauso Lietuvai ir Baltarusijai.

Čia vis dar gyvena gausios lenkų tautinės mažumos grupės (30 % Vilniaus apskrityje, 63 % Vilniaus rajone).

Administracinis suskirstymas[taisyti]

Žemės[taisyti]

Sudaryta Horodlės susitarimu vietoje Vilniaus vietininkijos. Buvo didžiausia ir svarbiausia LDK vaivadija. Ją sudarė:

Vaivadijoje buvo Goštautų (Geranainys), Radvilų (Nesvyžius, Dubingiai), Zaberezinskių (Zaberezinas), Astikų (Vyžuonos) didelės valdos.

Apskritys[taisyti]

Vilniaus vaivadija buvo suskirstyta į 8 pavietus (apskritis), kurie skirstyti į valsčius ir seniūnijas. Vėliau apskričių skaičius keitėsi

Apskritis Laikotarpis Centras
Breslaujos apskritis 1925–1939 Breslauja
Dysnos apskritis 1925–1939 Glubokas
Dunilovo apskritis 1925 Dunilovas
Maladečinos apskritis 1925–1927 Maladečina
Ašmenos apskritis 1925–1939 Ašmena
Pastovių apskritis 1926–1939 Pastovys
Švenčionių apskritis 1925–1939 Švenčionys
Vileikos apskritis 1925–1939 Vileika
Vilniaus-Trakų apskritis 1925–1939 Vilnius
Vilniaus miestas 1925–1939 Vilnius

Lietuviai[taisyti]

1921 m. gyventojų surašymo Vilniaus vaivadijoje ataskaita

Į vaivadiją įėjo šios lietuvių žemės:

Vaivados[taisyti]

Pagrindinis straipsnis – Vilniaus vaivada.

Pirmuoju Vilniaus vaivada 1413 m. tapo Albertas Vaitiekus Manvydas.

Vilniaus vaivadą skirdavo karalius ir jis pareigas eidavo iki gyvos galvos, jeigu nebūdavo priešininkų nušalinamas. Vaivada buvo aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas vaivadijoje ir vaivadijos bajorų vadas ir vaivadijos bajorų pašauktinių kariuomenės vadas. Jo kompetencijai buvo priskirti administracijos, karo ir teismo reikalai. Jis taip pat rūpinosi vaivadijos miestų, kuriems suteiktos Magdeburgo teisės, apsauga ir tvarka, prižiūrėjo jų matus, saikus ir kainas. Vaivados jurisdikcijai priklausė ir miestų žydų bendruomenės.

Vaivada buvo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Ponų tarybos narys, o nuo 1569 m. Abiejų Tautų Respublikos senato nuolatinis narys. Senate Vilniaus vaivada turėjo trečią pagal rangą aukščiausią pasauliečių poziciją.

Šaltiniai[taisyti]

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius (+6240-0=6240 wiki spaudos ženklai).
  • KS – autorius (+1959-0=1959 wiki spaudos ženklai).