Vincė Jonuškaitė
- Kitos reikšmės – Vincė (reikšmės), Jonuškaitė (reikšmės), Zaunienė (reikšmės), Leskaitienė (reikšmės).
Vincė Jonuškaitė | |
---|---|
| |
Gimė | 1901 m. sausio 22 d. Subačius, Panevėžio apskr. |
Mirė | † 1997 m. gegužės 18 d. Santa Barbara, Kalifornijos valstija; 1997 m. rugpjūčio 15 d. perlaidota Kaune |
| |
Sutuoktinis(-ė) | Dovas Zaunius |
| |
Veikla |
Vincė Jonuškaitė (Zaunienė, Leskaitienė; 1901 m. sausio 22 d. Subačius, Panevėžio apskr. – 1997 m. gegužės 18 d. Santa Barbara, Kalifornijos valstija; 1997 m. rugpjūčio 15 d. perlaidota Kaune) – Lietuvos dainininkė (mecosopranas), JAV lietuvė.
Gyvenimo kelias
D. Zauniaus žmona. 1915 m. prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui Lietuvoje pasitraukė į Voronežą, lankė muzikos mokyklą, kur dainuoti mokė latvių solistė Elza Zubitė, dalyvavo lietuvių pabėgėlių renginiuose. 1918 m. grįžusi į Lietuvą baigė mokytojų kursus, mokytojavo, dirbo Žemės ūkio ministerijoje Kaune, įstojo į Kauno muzikos mokyklos fortepijono klasę, vaidino, dainavo „Vilkolakio“ spektakliuose. 1919 m. dainavo Vaidilutės partiją – M. Petrausko operoje „Birutė“. 1920–1923 m. dainavimo mokėsi Berlyno aukštojoje muzikos mokykloje pas A. Fišerį ir privačiai pas O. Marini. 1923–1925 m. studijavo Romoje pas E. Feiringą, 1926 m. ir 1928 m. tobulinosi Milane pas M. Samarką ir V. Belecą. 1925–1944 m. Valstybės teatro solistė. Sukūrė 47 vaidmenis. Jos Karmen – vienas ryškiausių Lietuvos teatro istorijoje.
Dainavo Buenos Airių teatro „Colon“, Prahos „Narodni Divadlo“, Talino „Estonia“, Rygos nacionalinėje operoje, Paryžiaus „Opéra Comique“ ir kituose teatruose. Kaip kamerinė dainininkė koncertavo Berlyne, Varšuvoje, Vienoje, Maskvoje, Londone, Kopenhagoje. Atgaivino ir įtvirtino Lietuvoje kamerinio vokalinio koncerto tradiciją. Repertuarą sudarė klasikų ir XX a. kompozitorių kūriniai. Surengė lietuvių kompozitorių ir liaudies dainų koncertų su paaiškinimais Lietuvoje, 1925 m. Romoje, 1931 m. Stokholme, 1934 m. Paryžiuje. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Nuo 1948 m. gyveno JAV. Koncertavo Čikagoje, Toronte, skaitė paskaitas apie lietuvių liaudies dainas, dalyvavo visuomeninėje veikloje.[1]
Vaidmenys
- Karmen – Žoržas Bizė. Karmen
- Dalila – Kamilis Sen Sansas. Samsonas ir Dalila
- Amneris, Ulrika, Azučena – Džiuzepė Verdis. Aida, Kaukių balius. Trubadūras
- Marta – Eduardas d’Alberas. Slėnis
- Ortrūda – Richardas Vagneris. Lohengrinas
- Grafienė – Piotras Čaikovskis Pikų dama
- Šarlotė – Žiulis Masnė. Verteris
Įvertinimas
- 1934 m. „Renaissance Française“ draugijos aukso medalis
- 1935 m. Gedimino 3 laipsnio ordinas
- Nuo 2000 m. akademinio skautų sąjūdžio Vydūno fondo iniciatyva Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje kasmet rengiami Vincės Jonuškaitės vokalistų konkursai
Atminimas
Vincės Jonuškaitės vardu pavadintas Kupiškio rajono Subačiaus gimnazijos skyrius.
Šaltiniai
- Vincė Jonuškaitė. Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. Biografijų žinynas. I tomas. A-M. Pasaulio lietuviai. Leidinio rengimo grupė: Grupės vadovė vyr. mokslinė redaktorė Jonė Liandzbergienė, Vyr. moksliniai redaktoriai: dr. Antanas Balašaitis, Birutė Juodienė, Apolonija Kuzmickienė, dr. Algis Matulevičius, Danutė Rimšienė, Jūratė Tamulaitienė, Birutė Žalalienė; moksliniai redaktoriai: Daiva Ancevičienė, Birutė Grabienė, Vilija Kneitienė, Onutė Pečiulienė, Jonas Varnauskas. Dalį I tomo straipsnių rengė moksliniai redaktoriai: Sakalas Janavičius, Aldona Juodvalkytė. Vietovardžius, įstaigų ir organizacijų pavadinimus tikrino: Jonas Steponaitis. Meninė redaktorė Dalia Šilainytė. Maketo dailininkas Jonas Pocius. Viršelio dailininkas Kęstutis Verseckas. Techninė redaktorė Elvyra Volkienė. Korektorės Danguolė Baliukynienė, Aldutė Sidarkevičienė. Leidinį padėjo rengti Lituanistikos tyrimo ir studijų centras Čikagoje. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Vilnius. 1998. 716 psl. ISBN 5-420-01415-7 T. l: ISBN 5-420-01416-5
- ↑ Jūratė Vyliūtė. Vincė Jonuškaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. - 721 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
|