Vincas Auryla
Vincas Auryla | |
---|---|
| |
Gimė | 1923 m. gruodžio 7 d. Ricieliuose, Liškiavos valsčius, Alytaus apskritis |
Mirė | † 2009 m. balandžio 2 d. Vilniuje |
| |
Veikla | lietuvių literatūros tyrinėtojas, humanitarinių mokslų daktaras.
|
| |
Žymūs apdovanojimai | |
1974 m. LTSR Aukščiausios Tarybos prezidiumo Garbės raštas |
Vincas Auryla (1923 m. gruodžio 7 d. Ricieliuose, Liškiavos valsčius, Alytaus apskritis – 2009 m. balandžio 2 d. Vilniuje) – lietuvių literatūros tyrinėtojas, humanitarinių mokslų daktaras.
Biografija
1948 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą. 1963 m. filologijos mokslų kandidatas.
Nuo 1948 m. dirbo vidurinėse mokyklose, Trakų mokytojų seminarijoje, Švietimo ministerijoje. 1950–2000 m. Vilniaus pedagoginio instituto dėstytojas, 1972–1979 m. Lietuvių ir užsienio literatūros katedros vedėjas, nuo 1986 m. profesorius.
Nuo 1975 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Nuo 1991 m. Tarptautinės vaikų literatūros tyrinėtojų asociacijos narys.[1]
Mokslinė veikla
Pagrindinė V. Aurylos literatūrologinių tyrinėjimų sritis – lietuvių vaikų literatūra. Atsižvelgdamas į tyrinėjimo objekto specifiką, sukaupęs didelę vaikų literatūros dėstytojo patirtį, literatūrologas savo darbuose nuosekliai derina istorinius, aksiologinius ir didaktinius aspektus, daug dėmesio skiria atskirų žanrų specifika, skirtingų meninių individualybių stiliaus savitumui atskleisti.[2]Vincas Auryla. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. - 247 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
Lietuvos ir užsienio spaudoje paskelbė straipsnių apie vaikų literatūrą ir literatūros mokymo metodiką. Parengė leidinį „Literatūros mokymo klausimai vidurinėje mokykloje“ (3 kn. 1971–1989 m.), lietuvių vaikų prozos (1977 m.), poezijos (1980 m.) ir dramaturgijos (1984 m.) antologijas, antologiją „Lietuvių egzodo vaikų ir jaunimo literatūra 1945-1990“ (t. 1 2002 m.), lietuvių rašytojų kūrinių vaikams rinkinių.[3]
Bibliografija
- Užmiršti vaikai: ikitarybinės vaikų prozos antologija. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1957 m.
- Pagrindiniai vaikų literatūros bruožai: mokymo priemonė. Vilnius, 1962 m.
- Lietuvių vaikų literatūra: vadovėlis. Vilnius: Mintis, 1967 m.
- Literatūros mokymo klausimai vidurinėje mokykloje (I knyga): metodinių straipsnių rinkinys. Kaunas: Šviesa, 1971 m.
- Lietuvių vaikų proza: antologija. Vilnius: Vaga, 1976 m.
- Lietuvių vaikų proza. Vilnius: Vaga, 1977 m.
- Literatūros mokymo klausimai vidurinėje mokykloje (II knyga): metodinių straipsnių rinkinys. Kaunas: Šviesa, 1979 m.
- Lietuvių vaikų poezija: antologija. Vilnius: Vaga, 1980 m.
- Lietuvos vaikų literatūra Детская литература Литвы: (генезис. Пути развития. Достижения.). Москва: Детская литература, 1981 m.
- Lietuvių literatūra vaikams ir jaunimui. Литовская литература для детей и юношества. Вильнюс, 1985 m.
- Lietuvių vaikų dramaturgija: antologija. Vilnius: Vaga, 1984 m.
- Lietuvių vaikų poezija ir proza. Miunchenas, 1984 m. vokiečių kalba
- Lietuvių vaikų literatūra: studija. Vilnius: Vaga, 1986 m.
- Literatūros mokymo klausimai vidurinėje mokykloje (III knyga): metodinių straipsnių rinkinys. Kaunas: Šviesa, 1989 m.
- Lietuvių egzodo vaikų ir jaunimo literatūra, 1945–1990. Lithuanian exodus literature of children and youth, 1945–1990 (bendradarbiai St. Džiugas ir St. Vanagaitė-Petersonienė.) Kaunas: Šviesa, 2002–2003 m. ISBN 5-430-03376-6
Įvertinimas
- 1974 m. LTSR Aukščiausios Tarybos prezidiumo Garbės raštas.
- 1980 m. Kirgizijos VLKJS CK Garbės raštas už nuopelnus vaikų literatūrai.
- 2007 m. Švietimo ir mokslo ministerijos Vaikų literatūros premija.
Šaltiniai
- ↑ Vytautas Rakauskas. Vincas Auryla. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. - 247 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- ↑ Rašytojai.lt Petras Bražėnas. Vincas Auryla
- ↑ Vytautas Rakauskas]]|Vincas Auryla}}
|