Vincas Martinkėnas
Vincas Martinkėnas (1907 m. sausio 12 d. Ignalina – 1997 m. gruodžio 4 d. Vilnius) – Lietuvos Vilniaus krašto visuomenės veikėjas, pedagogas, istorikas, vertėjas.
Biografija
Sūnus Jonas Laimutis Martinkėnas. 1935 m. baigė Vilniaus universitetą. 1928–1935 m. Vilniaus lietuvių studentų sąjungos narys, pirmininkas. 1932–1939 m. dėstė istoriją ir lietuvių kalbą Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje. 1939–1940 m. lenkų A. Mickevičiaus gimnazijos Lietuvos istorijos mokytojas ir direktoriaus pavaduotojas. 1941–1944 m. Vilniaus lietuvių 3-osios gimnazijos direktorius. 1945 m. mobilizuotas į TSRS kariuomenę kovėsi fronte. 1946–1950 m. Vilniaus pedagoginio instituto dėstytojas, Visuotinės istorijos katedros vedėjas, istorijos fakulteto dekanas. 1950–1958 m. Vilniaus vidurinių mokyklų istorijos mokytojas. 1958–1971 m. Mažosios lietuviškosios tarybinės enciklopedijos (3 t. 1966–1971 m.) redaktorius. 1971–1982 m. Lietuvos mokslų akademijos ir Vilniaus universiteto bibliotekų rankraštynų neetatinis bibliografas, dokumentų aprašinėtojas.
Nuo 1926 m. rašė į Vilniaus lietuvių periodinę spaudą. Iš lenkų kalbos išvertė E. Ožeškovos romaną „Prie Nemuno“ (Nad Niemnem, 1958 m.) ir teisininko M. Romerio dienoraščio dalį (1990–1992 m. paskelbė žurnalo „Kultūros barai“ 27 numeriuose).[1]
Bibliografija
- Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais, 1989 m.
- Vilniaus ir jo apylinkių čiabuviai, 1990 m.
Įvertinimas
Šaltiniai
- ↑ Algirdas Matulevičius. Vincas Martinkėnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. - 357 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
| ||||||