Vincas Vitkauskas
Vincas Vitkauskas | |
---|---|
| |
Gimė | 1890 m. spalio 4 d. Užbaliai, Pajevonio valsčius |
Mirė | † 1965 m. kovo 3 d. Kaunas |
| |
Sutuoktinis(-ė) | Natalija Vitkauskienė |
Vaikai |
Laimutė Vitkauskaitė-Matukonienė |
| |
Veikla | valstybės ir karinis veikėjas
|
Partija | 1950 m. SSKP |
Vincas Vitkauskas (1890 m. spalio 4 d. Užbaliuose, Pajevonio valsčius, Vilkaviškio apskritis – 1965 m. kovo 3 d. Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse) – Lietuvos ir SSRS valstybės ir karinis veikėjas, divizijos generolas, LTSR veikėjas.
Biografija
1914 m. Oriole baigė gimnaziją. Studijavo Maskvos universiteto Matematikos fakultete, vakarais mokėsi Stroganovo dailės mokykloje. 1916 m. mobilizuotas, tarnavo Rusijos kariuomenėje. Baigė Maskvos karo mokyklą, kovojo Pirmojo pasaulinio karo frontuose.
Tarpukaris
1918 m. sugrįžo į Lietuvą. Nuo 1919 m. sausio 1 d. Lietuvos kariuomenės savanoris, dalyvavo kautynėse su bermontininkais ir lenkais. 1919 m. lapkričio mėn. suteiktas kapitono laipsnis. 1923 m. dalyvavo Klaipėdos sukilime, Klaipėdos komendantas, majoras.
1923 m. baigė Aukštuosius karininkų kursus. 1925–1927 m. Devintojo pėstininkų pulko vadas. 1926 m. pulkininkas leitenantas. 1927–1930 m. Aukštųjų karininkų kursų lektorius. 1929 m. pulkininkas. 1930 m. baigė Aukštesniųjų kariuomenės viršininkų kursus.
1930–1939 m. dirbo kariuomenės Generaliniame štabe, kariuomenės inspekcijos pėstininkų skyriaus viršininkas, pėstininkų inspektorius. 1935 m. brigados generolas. 1939 m. balandžio 12 d. I-osios pėstininkų divizijos vadas, 1939 m. birželio 13 d. divizijos generolas. Lietuvos kariuomenės Vilniaus rinktinės vadas. 1940 m. sausio 22 d. paskirtas laikinai eiti kariuomenės vado pareigas. Nuo balandžio 22 d. iki SSRS okupacijos 1940 m. birželio 15 d. Vyriausiasis kariuomenės vadas. [1] Valstybės gynimo taryboje priešinosi kariuomenės panaudojimui prieš kraštą okupuojančią Raudonąją armiją. [2][3]
Sovietmetis
1940 m. birželio 17 d. – liepos mėn. marionetinės Justo Paleckio „Liaudies vyriausybės“ krašto apsaugos ministras. 1940 m. rugpjūčio mėn. kaip Liaudies Seimo įgaliotosios komisijos narys dalyvavo SSRS AT VII nepaprastojoje sesijoje. [4]
1940 m. rugpjūčio 27 d. paskirtas LR Krašto apsaugos ministerijos Vyriausiosios likvidacinės komisijos pirmininku. [5] 1940 m. rugpjūčio mėn. – 1941 m. birželio mėn. vadovavo Raudonosios armijos 29-ajam teritoriniam šaulių korpusui. 1941 m. birželio-gruodžio mėn. Maskvoje mokėsi Aukštųjų vadų tobulinimosi kursuose prie Generalinio štabo akademijos. 1942–1945 m. dėstė Frunzės karo akademijoje Maskvoje.
1946 m. grįžo į Lietuvą. 1946–1950 m. Kauno valstybinio universiteto, 1950–1954 m. Kauno politechnikos instituto karinės katedros vedėjas.
1941–1954 m. SSRS AT, 1955–1963 m. LSSR AT deputatas. [6][7]
Šaltiniai
- ↑ Karys, 1940 m. gegužės 2 d., Nr. 18 (1098). - 484 psl.
- ↑ Antanas Navaitis. Lietuvos kariuomenės tragedija // XXI amžius, 2008 m. lapkričio 21 d., Nr. 88 (1681)
- ↑ http://www.archyvai.lt/exhibitions/okupac/p22.htm
- ↑ http://www.archyvai.lt/exhibitions/okupac/f14.htm
- ↑ Stasys Knezys. Lietuvos kariuomenės naikinimas (1940 m. birželio 15 d. - 1941 m.)
- ↑ Vincas Vitkauskas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 587-588 psl.
- ↑ Apdovanoti Lietuvos niekšai ir nusikaltėliai
Taippat turėjo sūnų Juozą.
|