Visarionas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Visarionas
Vaizdas:Vissarion-bulgary.jpg
Gimimo vardas Sergejus Anatoljevičius Toropas

Gimė 1961 m. sausio 14 d.
Krasnodaras
Gyven. vieta Saulės miestas, Krasnojarsko kraštas

Tautybė rusas
Religija Paskutiniojo Testamento bažnyčia

Sergejus Anatoljevičius Toropas (rus. Сергей Анатольевич Тороп), labiau žinomas kaip Visarionas (rus. Виссарион) (g. 1961 m. sausio 14 d. Krasnodare) – Paskutiniojo Testamento bažnyčios įkūrėjas ir vadovas.

Gimė statybininkų šeimoje, vėliau su šeima persikėlė į Minusinską Krasnojarsko krašte. Dirbo įvairius darbus, domėjosi ufologija, tapyba, Rytų kovos menais[1]. Paskutinius metus iki bendruomenės įkūrimo dirbo Minusinsko mieste eismo inspektoriumi[2].

Jo paties teigimu, 1990 metais patyrė apreiškimą ir pradėjo suvokti savo prigimtį ir misiją. 1991 metais, jo žodžiais, gavęs krikštą iš paties Dievo, pasivadino Visarionu ir pradėjo viešai skelbti savo mokymą.

Kai kuriuose šaltiniuose vadinamas destrukcinės totalitarinės sektos vadovu.[3]

Mokymas

Visarionas save laiko mesiju – antruoju Kristumi. Pasak jo, Dievas periodiškai atsiunčia savo sūnų, kuris moko žmones. Visariono misija esanti kitokia, nei Jėzaus Kristaus – jis nemirsiąs ant kryžiaus, o tęs tai, ko nebaigė Jėzus Kristus, ir po natūralios mirties iškeliausiąs pas Dievą iki kito periodinio apsireiškimo.

Visarionas teigia, kad 1990 metais prasidėjo ypatingas žmonijos gyvenimo etapas, galintis pasibaigti tiek pakilimu, tiek nuopuoliu. Šiuo metu žmonija neva esanti ant bedugnės krašto ir vienintelė galimybė išlikti yra dvasinis tobulėjimas.

Visarionas tvirtina, kad yra du kūrėjai: vienas Visatos (materijos) kūrėjas Absoliutas, o kitas – sielų kūrėjas Dievas (Tėvas). Anot jo, Visatos kūrėjas (Absoliutas) sutvėrė Visatą, o Dievas sukūrė ir kuria sielas, kurias „įdeda“ į gimstančių žmonių kūnus. Visatos Kūrėjas maitinąs savo dvasia visas planetas ir žvaigždes Visatoje, o Dievas savo dvasia maitinąs sielas. Visariono teigimu, nors visoje Visatoje yra daug protingų civilizacijų, bet tik Žemėje esanti pasirinkta Dievo (sielų kūrėjo), kuris, anot jo, jį ir pasiuntė. Jis taip pat kalba apie sielų persikūnijimą, dangų ir pragarą.

Visarionas teigia, kad visos religijos (budizmas, islamas, hinduizmas), išskyrus krikščionybę, buvo siųstos nežemiškų civilizacijų. Nežemiškos civilizacijos stengėsi padėti besivystančiam žmogui ir savo religijose skelbė, kad ateis Mesijas. Pasak Visariono, jis ir yra tas Mesijas, kuris visose religijose minimas skirtingai (pavyzdžiui, Islame – Isa), bet tik kuris vienas gali išgelbėti pasaulį ir sujungti visas religijas. Šios Visariono įdėjos glaudžiai siejasi su XX a. pr. rusų dailininko, mistiko Nikolajaus RerichoGyvosios Etikos“ koncepcija.

Visariono mokymas yra išdėstytas jo parašytoje knygoje „Paskutinysis Testamentas“.

Visarionas teigia, kad dabartinė civilizacija yra persunkta egoizmo, destruktyvios energijos, todėl anksčiau ar vėliau žlugs. Dabartinės religijos užsiima ne mokymu ir gėrio skleidimu, o politika. Pasibaigus ištekliams prasidės tarpusavio karai. Jo teigimu, žmogus, norėdamas gyventi laimingai, turi gyventi bendruomeniškai, santarvėje su gamta, vengti blogų minčių, dirbti[4].

Komuna

1995 metais Visarionas su savo pasekėjais Krasnojarsko krašte, Kuragino rajone, Sajanuose, prie Tiberkulio ežero įsteigė komuną „Saulės miestą“. Įstodami į ją žmonės atsisako privačios nuosavybės ir atsiskiria nuo išorinio pasaulio. Pagrindinė religinė praktika yra meditacijos susikabinus rankomis ir garbinant Kūrėją, tačiau kiekvienas žmogus taip pat gali užsiimti ir asmeninėmis dvasinio tobulėjimo praktikomis, turėti savus ritualus. Komunos tikslas – sukurti alternatyvią visuomenę, kurioje meilė vienas kitam, gamtai ir Kūrėjui pasireikštų praktiškai.

Komunoje gyvena (2006 m.) apie 5000 žmonių, suvažiavusių daugiausia iš buvusios Tarybų Sąjungos. Atvykusieji atiduoda visą turimą turtą, kadangi turi įsirengti būstą. Dalis žmonių ten vyksta lyg į piligrimystės vietą ir gyvena laikinai. Visi bendruomenės nariai valgo tik vegetarinį maistą, o pats Visarionas yra veganas. Jis teigia, kad veganu turėtų tapti bet kuris galintis. Komunoje nerūkoma ir negeriama (tą draudžia „Paskutinis Testamentas“), atsisakoma cukraus, kavos, saldainių. Žmonės verčiasi žemės ūkiu, miško gerybių, žolelių rankiojimu, žiemą užsiima amatais, kūryba. Visarioniečiai praktikuoja įvairius alternatyviosios medicinos metodus (žolininkystę, akupunktūrą, masažus), turi savus medicinos specialistus. Veikia mokyklos, kur vaikai apmokomi išgyvenimui reikalingų amatų, skatinamas bendruomeniškumas, gerumas, meniškumas.

Nuorodos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+7488-105=7383 wiki spaudos ženklai).