Vitkūnų piliakalnis (Zarasai)

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Vitkūnų piliakalnis
Kiti pavadinimai

Smalvų piliakalnio su gyvenviete piliakalnis

Vit pil.jpg
Vitkūnų piliakalnio paminklinė lenta
Lokalizacija
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė: Vėliava Zarasų rajono savivaldybė
Seniūnija: Turmanto seniūnija
Gyvenvietė: Vitkūnai (Zarasai)
Piliakalnio ypatumai
Aukštis, m 12
Priešpilis Gyvenvietė
Naudojimo laikotarpis I tūkstm. pr. m. e. – I tūkstm. vidurys
Žvalgymo metai 1958 m., 1972 m.
Registrinės savybės
Statusas Paminklas
Tipas Piliakalnis, Gyvenvietė
Unikalusis objekto kodas 5718
Objekto kodas

iki 2005-04-19

A1015K1P
Objekto kodas

iki 1990-12-28

AR1508
Piliakalniai.lt informacija
Aprašymo nuoroda Tinklalapis
Žemėlapio nuoroda Žemėlapis

Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Vitkūnų piliakalnis (arba Smalvų piliakalnis) stūkso Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje, valstybiniame miške tarp Smalvo, Smalvykščio ir Arklinio ežerų.

Piliakalnis

Piliakalnio kalva pailga rytų–vakarų kryptimi, šoniniai šlaitai statesni, iki 12 metrų aukščio. Galiniai šlaitai nuolaidesni ir žemesni. Viršuje yra apie 35 m ilgio ir 25 m pločio ovali aikštelė apardyta apkasų. Piliakalnis apaugęs mišku.

Senovės gyvenvietė

Šiaurės rytinėje, pietinėje ir pietvakarinėje papėdėse yra senovės gyvenvietės žymės. Kasinėjant rasta lipdytos keramikos brūkšniuotu ir grublėtu paviršiumi.

Tyrimai

1958 ir 1972 m. piliakalnį žvalgė Lietuvos istorijos institutas. 1978 m. nustatyta paminklo teritorija ir jos apsauginė zona sudaranti 3,9 ha plotą. Prie piliakalnio pastatyta paminklinė lenta. Piliakalnio teritorijoje ir apsauginėje zonoje draudžiami visi ūkiniai darbai, išskyrus šienavimą.[1]

Apie piliakalnį rašė įžymus Lietuvos geografas ir gamtininkas profesorius Česlovas Kudaba: „Ypač įdomus Smalvo ir Smalvykščio tarpuežeris. Tai pelkėtas duburio dugnas, kuriame ežerų akutės kaitaliojasi su kupetiškomis sausomis kalvelėmis. Vienoje aukštesnėje - piliakalnis, Vitkūnų vardu žinomas. Jį suradęs, gėriesi - kokia tai gamtos slėptuvė, gynybai patogi vieta. Šalia minima esant senovės gyvenvietės archeologinių liekanų.“ [2]. Buvęs Zarasų miškų urėdijos miškininkas Jonas Malakauskas, pasakodamas apie buvusį siaurąjį geležinkelį į Pasmalvę, sako: „Karačiūnos miško kvartale Nr.2, ant esančio piliakalnio buvo pastatyta bažnyčia, tačiau, iš pasakojančių apie tai, niekas gerai neprisimena.“

Šaltiniai

  1. Nemanis J. „Zarasų rajono kultūros paveldas“. Zarasai 1994. UAB „Utenos spaustuvė“.
  2. Česlovas Kudaba „Kalvotoji Aukštaitija”, 1988, Vilnius: „Mintis“, 108 p.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 105% (+3104-0=3104 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 0% (+0-134=-134 wiki spaudos ženklai).