Vitkūnų piliakalnis (Zarasai)
Vitkūnų piliakalnis | ||
Kiti pavadinimai | ||
Vitkūnų piliakalnio paminklinė lenta | ||
Lokalizacija | ||
Respublika: | Lietuva | |
Apskritis: | Utenos apskritis | |
Savivaldybė: | Zarasų rajono savivaldybė | |
Seniūnija: | Turmanto seniūnija | |
Gyvenvietė: | Vitkūnai (Zarasai) | |
Piliakalnio ypatumai | ||
Aukštis, m | 12 | |
Priešpilis | Gyvenvietė | |
Naudojimo laikotarpis | I tūkstm. pr. m. e. – I tūkstm. vidurys | |
Žvalgymo metai | 1958 m., 1972 m. | |
Registrinės savybės | ||
Statusas | Paminklas | |
Tipas | Piliakalnis, Gyvenvietė | |
Unikalusis objekto kodas | 5718 | |
Objekto kodas iki 2005-04-19 |
A1015K1P | |
Objekto kodas iki 1990-12-28 |
AR1508 | |
Piliakalniai.lt informacija | ||
Aprašymo nuoroda | Tinklalapis | |
Žemėlapio nuoroda | Žemėlapis | |
Žiūrėti didesniame žemėlapyje |
Vitkūnų piliakalnis (arba Smalvų piliakalnis) stūkso Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje, valstybiniame miške tarp Smalvo, Smalvykščio ir Arklinio ežerų.
Piliakalnis
Piliakalnio kalva pailga rytų–vakarų kryptimi, šoniniai šlaitai statesni, iki 12 metrų aukščio. Galiniai šlaitai nuolaidesni ir žemesni. Viršuje yra apie 35 m ilgio ir 25 m pločio ovali aikštelė apardyta apkasų. Piliakalnis apaugęs mišku.
Senovės gyvenvietė
Šiaurės rytinėje, pietinėje ir pietvakarinėje papėdėse yra senovės gyvenvietės žymės. Kasinėjant rasta lipdytos keramikos brūkšniuotu ir grublėtu paviršiumi.
Tyrimai
1958 ir 1972 m. piliakalnį žvalgė Lietuvos istorijos institutas. 1978 m. nustatyta paminklo teritorija ir jos apsauginė zona sudaranti 3,9 ha plotą. Prie piliakalnio pastatyta paminklinė lenta. Piliakalnio teritorijoje ir apsauginėje zonoje draudžiami visi ūkiniai darbai, išskyrus šienavimą.[1]
Apie piliakalnį rašė įžymus Lietuvos geografas ir gamtininkas profesorius Česlovas Kudaba: „Ypač įdomus Smalvo ir Smalvykščio tarpuežeris. Tai pelkėtas duburio dugnas, kuriame ežerų akutės kaitaliojasi su kupetiškomis sausomis kalvelėmis. Vienoje aukštesnėje - piliakalnis, Vitkūnų vardu žinomas. Jį suradęs, gėriesi - kokia tai gamtos slėptuvė, gynybai patogi vieta. Šalia minima esant senovės gyvenvietės archeologinių liekanų.“ [2]. Buvęs Zarasų miškų urėdijos miškininkas Jonas Malakauskas, pasakodamas apie buvusį siaurąjį geležinkelį į Pasmalvę, sako: „Karačiūnos miško kvartale Nr.2, ant esančio piliakalnio buvo pastatyta bažnyčia, tačiau, iš pasakojančių apie tai, niekas gerai neprisimena.“
Šaltiniai
|