Vladas Daumantas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Vladas Daumantas
DaumantasDzimidavičius.jpg

Gimė 1885 m. vasario 24 d.
Rusija Kražiai, Rusijos imperija
Mirė 1977 m. liepos 7 d. (92 m.)
Jungtinės Amerikos Valstijos Čikaga

Veikla
Lietuvos diplomatas, politinis veikėjas, kolekcininkas, JAV lietuvis

Alma mater Fribūro universitetas

Vladas Daumantas (iki 1915 m. Vladislovas Dzimidavičius, 1885 m. vasario 24 d. Kražiai – 1977 m. liepos 7 d. Čikaga) – Lietuvos diplomatas, politinis veikėjas, kolekcininkas, JAV lietuvis.

Gyvenimo kelias

Mokėsi Kražiuose, Liepojoje, 1911 m. baigė Kauno kunigų seminariją įšventintas kunigu, 1912 m. išvyko į Miuncheną. 1916 m. baigė istoriją ir meno istoriją Fribūro universitete (Šveicarija).

Nuo 1912 m. dalyvavo lietuvių studentų akademinės draugijos „Rūta“ veikloje, su J. Purickiu ir A. Steponaičiu 1915 m. ją reorganizavo į „Lituania“, 19161917 m. jos pirmininkas. Prasidėjus I pasauliniam karui, kartu su kunigais J. Kaributu (slap. Purickis), A. Steponavičiumi (slap. Steponaitis) draugijos veiklą nukreipė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui, o ją atkūrus buvo pirmasis Lietuvos atstovas Šveicarijoje. Per Pirmąjį pasaulinį karą dalyvavo Lozanos (1916 m., 1918 m.), Berno (1916 m., 1917 m.) ir Hagos (1916 m.) konferencijose. 1917 m. sausio 31 m. surengė pasaulinę Lietuvos dieną. Nukentėjusiųjų dėl karo šalpos komiteto ir Lietuvos informacinio biuro Lozanoje narys.

Lozanos lietuvių konferencijos įgaliotas kūrė Lietuvos valstybinę simboliką („Vytį“, tautinę vėliavą, pašto ženklą, atvirukus) ir ją populiarino. Sudarė lietuvišką Lietuvos žemėlapį („Carte de la Lituanie“ 1917 m.) su Lietuvos istorinėmis sienomis nuo Mindaugo laikų. Nuo 1919 m. sausio 10 d. Lietuvos Respublikos įgaliotasis atstovas Šveicarijoje. 1919 m. balandžio – gegužės mėn. kaip užsienio reikalų ministerijos atstovas dalyvavo derybose su Lenkija dėl Lietuvos Respublikos pripažinimo ir valstybinės sienų nustatymo. Po 1922 m. iš politinės veiklos pasitraukė. 1924 m. grįžo į Kauną. Palikęs kunigystę, nuo 1925 m. dirbo Kauno apygardos teisme vertėju (mokėjo apie 20 kalbų). 19241941 m. dirbo Kauno apygardos teismo prisiekusiuoju vertėju.[1] Mokėjo apie 20 kalbų.

Gyveno Kaune, K. Donelaičio gatvėje nr. 31 (dabar – nr. 67), keturių kambarių bute, kuris vis labiau priminė muziejų su taikomosios ir vaizduojamosios dailės, filatelijos, numizmatikos, spaudinių kolekcijomis. Kolekcionavo meno kūrinius, kaupė biblioteką, buvo XXVII knygos mėgėjų draugijos narys. Rinko antikvarinius daiktus, paveikslus, knygas, graviūras, keramikos dirbinius, pašto ženklus, atvirukus. Daug antikvarinių vertybių parsivežė iš Šveicarijos. 1924 m. dalyvavo senosios tapybos parodoje. Dalį meno knygų perleido besikuriančiai Kauno meno mokyklai. Prieš pasitraukdamas į Vakarus, 1944 m. dalį savo kolekcijos paliko saugoti Kauno muziejui Ui išliko, o išvežtieji į kaimą eksponatai dingo).

1944 m. liepos pasitraukė į Vakarus, vertingiausias kolekcijos retenybes pasiėmė su savimi, nuo 1951 m. gyveno JAV. Atvykęs į Čikagą, vėl kolekcionavo, per 20 metų sukaupė didelę kolekciją. Dalį jo kolekcijos saugo Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, kita dalis išblaškyta. V. Daumantui mirus, kolekcija išparduota, dalį įsigijo dailininkas ir kolekcininkas K. Varnelis. Jo knygų ir paveikslų yra K. Varnelio namuose – muziejuje Vilniuje.[2]

Šaltiniai

  1. Vykintas Vaitkevičius. Vladas Daumantas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 534 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  2. NEŽINOMI VLADO DAUMANTO ASMENINĖS BIBLIOTEKOS LIKIMO DOKUMENTAI


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 111% (+6107-617=5490 wiki spaudos ženklai).