Vladas Zalatorius

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
    Vladas Zalatorius

    Gimė 1898 m. vasario 13 d.
    Pumplių k. (Panevėžio raj.)
    Mirė 1941 m. lapkričio 17 d. (43 m.)
    Rešiotuose, Krasnojarsko kr., Rusija

    Veikla
    Kariškis, laisvės gynėjas, Lietuvos kariuomenės savanoris, policijos pareigūnas, politinis kalinys

    Vladas Zalatorius ( 1898 m. vasario 13 d., Pumplių k., Panevėžio raj. – 1941 m. lapkričio 17 d. Rešiotuose, Krasnojarsko kr., Rusija – žuvo tardomas lageryje) – Kariškis, laisvės gynėjas, Lietuvos kariuomenės savanoris, policijos pareigūnas, politinis kalinys.

    Biografija

    Tėvas Kazimieras Zalatorius. Brolis Juozas Zalatorius (1901–?) – laisvės gynėjas, Lietuvos kariuomenės savanoris, žemdirbys.

    Mokėsi Barklainių ir Ramygalos (Panevėžio raj.) mokyklose.

    1918 m. paskelbus nepriklausomybę Lietuvoje, V. Zalatorius organizavo Ramygalos valsčiuje miliciją. 1918 m. spalio mėnesį jis buvo paskirtas pirmuoju Panevėžio miesto ir apskrities milicijos vadu.

    1918 m. gruodžio 15 d. jo suburti 35 Panevėžio miesto ir 150 apskrities milicininkų priėmė pirmą priesaiką ištikimai tarnauti Nepriklausomai Lietuvai. Tuo laiku milicininkai buvo apginkluoti tik lazdomis ir žaliais raiščiais ant rankovių su raidėmis "PM" ("Panevėžio milicija"). Galimybė įsigyti geresnės ginkluotės atsirado tik traukiantis vokiečiams. Tačiau ir ši menka ginkluotė neleido pasipriešinti artėjantiems Raudonosios armijos daliniams, tad V. Zalatoriaus vadovaujamiems milicininkams iš Panevėžio teko kartu su kariuomenės būriu traukti į Ramygalą, vėliau į Kėdainius.

    1919 m. vasario 15 d. V. Zalatorius Kėdainiuose išėjo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, buvo Panevėžio bataliono, vėliau IV pėstininkų Karaliaus Mindaugo pulko kariškis, 19191921 m. dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės kovose, kovojo su bolševikais, vėliau – su bermontininkais ir lenkais. Baigęs karo tarnybą, nuo 1921 m. gruodžio 1 d. iki 1924 m. sausio 1 d. jis liko laisvai samdomu Lietuvos kariuomenės tarnautoju.

    1924 m. V. Zalatorius grįžo į Ramygalą (Panevėžio raj.), ruošdamasis tolimesnei tarnybai vidaus reikalų struktūrose. Jis buvo pasiųstas mokytis į Aukštesniąją policijos mokyklą. Ją baigęs, jis dirbo Panevėžio miesto ir apskrities viršininko padėjėju.

    Paskui iki 1929 m. V. Zalatorius gyveno Biržuose ir dirbo Biržų apskrities policijos nuovados viršininko padėjėju. Nuo 1929 m. m. kovo 15 d. jis buvo perkeltas į tarnybą Zarasų apskrityje, 19291930 m. buvo Zarasų apskrities policijos III (Salako) nuovados viršininkas.

    1930 m. birželio 1 d. V. Zalatorius buvo paskirtas Utenos apskrities policijos II (Anykščių) nuovados viršininku ir 19301940 m. gyveno ir dirbo Anykščiuose, buvo aukščiausias pareigas Anykščiuose ėjęs policijos pareigūnas. Po 1932 m. policijos administracinės reformos jis tapo Anykščių I eilės nuovados viršininku.

    Prižiūrėdamas tėviškės sodybą Pumpliuose, ten jis įveisė didelį sodą, pastatė naujus pastatus pagal danų projektą.

    Jis buvo Lietuvos šaulių sąjungos narys, visur aktyviai dalyvavo Šaulių organizacijos veikloje.

    V. Zalatorius Nepriklausomoje Lietuvoje buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu (1932 m.), Vytauto Didžiojo 5-ojo laipsnio ordinu, "Šaulių Žvaigždės" ordinu. 1929 m. jam buvo pripažintas savanorio statusas, jis apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio medaliu (1929 m.).

    Pirmosios sovietinės okupacijos pradžioje nuo 1940 m. liepos 1 d. V. Zalatorius buvo paskirtas Tauragės miesto I eilės nuovados viršininku, Tauragės apskrities milicijos vadovu, ir šias pareigas ėjo iki 1941 m. vasario 14 d., kol Vidaus reikalų ministro įsakymu buvo atleistas.

    Buvo vedęs, žmona Viktorija Laurinaitytė-Zalatorienė (18961943) – 19411943 m. tremtinė Komijoje (Rusija), žuvusi tremtyje. Vaikai: Algirdas Zalatorius (19282018) – 19411958 m. tremtinys Komijoje, 1968 m. grįžęs į Lietuvą, muzikas ir muzikos pedagogas, ir Danutė Viktorija Zalatorytė-Denisenko (19302009) – 19411958 m. tremtinė Komijoje, emigrantė Ukrainoje, 1997 m. grįžusi į Lietuvą.

    1941 m. birželio 14 d. V. Zalatorius su šeima Tauragėje patyrė sovietines represijas: buvo suimtas, birželio 15 d. atskirtas nuo šeimos, išgabentas ir be teismo įkalintas Rešiotų lageryje (Žemutinio Ingašo raj., Krasnojarsko kr., Sibiras, Rusija).

    Mirė 1941 m. lapkričio 17 d. Rešiotuose (Krasnojarsko kr., Rusija) – žuvo tardomas lageryje.

    Šaltiniai


    Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+5426-0=5426 wiki spaudos ženklai).