Vladimiras Vladko

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Vladimiras Vladko

Gimė 1901 m. sausio 8 d.
Peterburgas (Rusija)
Mirė 1974 m. balandžio 21 d. (73 m.)
Kijevas

Veikla
žurnalistas, rašytojas fantastas
Partija 1944 m. TSKP

Alma mater 1921 m. Voronežo Liaudies švietimo institutas

Žymūs apdovanojimai

2 Garbės ženklo ordinai Znakpocheta2.jpgZnakpocheta2.jpg

Vladimiras Vladko (Влади́мир Никола́евич Владко́), tikroji pavardė Vladimiras Jeremčenka (Влади́мир Никола́евич Еремченко; 1901 m. sausio 8 d. Sankt-Peterburgas – 1974 m. balandžio 21 d. Kijevas) – ukrainiečių tarybinis žurnalistas, teatro kritikas, rašytojas fantastas. Laikomas vienu tarybinės mokslinės fantastikos pradininkų.

Pseudonimas atsirado iš tipografinės klaidos. Eilinio straipsnio korektūriniame juodraštyje iš vardo Vladimir liko Vlad-, o iš pavardės Jeremčenko liko -ko. Ši klaida ir tapo pseudonimu.

Biografija

Gimė Peterburge, tarnautojo šeimoje.

  • 1921 m. – baigė Voronežo liaudies švietimo institutą. Ėmė dirbti žurnalistu.
  • 1941 m. – tapo Ukrainos T. Ševčenkos vardo radijo stoties Saratove politiniu komentatoriumi, specialiuoju Sovinformbiuro korespondentu.
  • 1943–1946 m. – laikraščio „Pravda“ korespondentas Charkovo srityje.
  • 1944 m. – įstojo į TSKP.
  • 1947–1951 m. – tapo Ukrainos TSR Glavrepertkomo (Vyriausiojo repertuarų komiteto) viršininku.
  • 1951–1956 m. – laikraščio „Литературная газета“ ('Literatūrinis laikraštis') Kijevo skyriaus vyriausiasis redaktorius.

Kūryba

Skelbti eiles, feljetonus, recenzijas pradėjo 1917 m. Jaunystėje uždarbiavo kaip žurnalistas. Vėliau ėmė rašyti žurnalistinių apybraižų rinkinius, fantastinius apsakymus ir apysakas.

Kūriniai versti į baltarusių, bulgarų, vengrų, lietuvių, vokiečių, serbų, čekų ir japonų kalbas.

Rinkiniai

  • 1936 m. – „Двенадцать рассказов“ (Dvylika apsakymų)
  • 1962 m. – „Волшебные рассказы“ (Stebuklingi apsakymai)

Romanai

  • 1939 m. – „Потомки Скифов“ (Skitų palikuonys)
      • V. Vladko (1968) Skitų palikuonys. V.: Vaga. 413 p.
  • 1941 m. – „Седой капитан“ (Žilas kapitonas)
  • 1967 m. – „Железный бунт“ (Geležinis maištas)

Apysakos ir apsakymai

  • 1929 m. – apysaka „Роботы идут“ (Robotai eina)
  • 1930 m. – apsakymas „Молния в плену“ (Žaibas nelaisvėje)
  • 1930 m. – apsakymas „Ракетоплан С-218“ (Raketoplanas S-218)
  • 1930 m. – apsakymas „Мать всех цветов и всего живого“ (Visu spalvų ir viso kas gyva motina)
  • 1934 m. – apysaka „Сберкасса времени“ (Laiko taupomoji kasa)
  • 1936 m. – apsakymas „Аэроторпеды поворачивают назад“ (Aerotorpedos suka atgal)
  • 1941 m. – apsakymas „Приключения Ивана Ивановича“ (Ivano Ivanovičiaus nuotykiai)
  • 1961 m. – apsakymas „Время взаймы“ (Laikas skolon)
  • 1963 m. – apsakymas „Двойники Стёпы Лозникова“ (Stiopos Loznikovo antrininkas)
  • 1963 m. – apsakymas „Камень с планеты Тау“ (Akmuo iš Tau planetos)
  • 1963 m. – apysaka „Фиолетовая гибель“ (Violetinė žūtis)
  • 1965 m. – apsakymas „Тайна его спутников“ (Jo palydovų paslaptis)
  • 1965 m. – apsakymas „Чудесный поляризатор“ (Stebuklingas poliarizatorius)
  • 1968 m. – apsakymas „На Луне как на Луне“ (Mėnulyje kaip Mėnulyje)
  • 1969 m. – apsakymas „Встреча в космосе“ (Susitikimas kosmose)
  • 1971 m. – apsakymas „Защита облачной планеты“ (Debesuotosios planetos gynyba)
  • 1935 m. (1955 m. – perrašytas variantas) – apysaka „Аргонавты Вселенной“ (Visatos argonautai)

Apdovanojimai

  • 2 Garbės ženklo ordinai
  • „Auksinis kosmonautas“ – Socialistinių šalių rašytojų fantastų suvažiavimo Poznanėje Tarptautinio žiuri apdovanojimas.

Nuorodos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+5481-0=5481 wiki spaudos ženklai).