Vladislovas Sirokomlė
Władysław Syrokomla Ludwik Władysław Franciszek Kondratowicz | |
---|---|
Władysław Syrokomla portetas. Autorius - Adam Szemesz. | |
Herbas "Syrokomla" | |
| |
Gimė | 1823 m. rugsėjo 29 d. Smolgava, Minsko gubernija, Rusijos imperija |
Mirė | † 1862 m. rugsėjo 18 d. Rusijos imperija. Palaidotas Vilniuje, Rasų kapinėse |
| |
Tėvas | Aleksander Kajetan Kondratowicz |
Motina | Wiktoria Złotkowska |
Sutuoktinis(-ė) | Paulina Mitraszewska |
| |
Veikla | Lietuvių poetas (rašęs lenkų kalba)
|
Parašas | |
Vladislovas Sirokomlė (lenk. Wmładysław Syrokomla, tikrasis vardas: lenk. Ludwik Władysław Franciszek Kondratowicz, 1823 m. rugsėjo 29 d. Smolgavos palivarke, Minsko gubernija, Rusijos imperija – 1862 m. rugsėjo 18 d. Vilniuje, Vilniaus gubernija, Rusijos imperija. Palaidotas Vilniuje, Rasų kapinėse) – Lietuvių[1] poetas gyvenęs Rusijos imperijoje. Vladislovas Sirokomlė rašė lenkų kalba.
Kūriniuose figūruoja istorinės Lietuvos žmonės, istorija, gamta.
Biografija
- 1823 m. rugsėjo 29 d. gimė Smolskuose (šiandien – Baltarusijoje) neturtingų bajorų Aleksander Kajetan Kondratowicz ir Wiktoria Złotkowska šeimoje.
- 1833 m. pradėjo mokytis Nesvyžiaus dominikonų vienuolyno mokykloje, vėliau Naugarduke. Baigęs mokslus tapo Nesvyžiaus Radvilų dvaro ekonomu.
- 1844 m. vedė Pauliną Mitraszewską. Šioje santuokoje gimė keturi vaikai, iš kurių trys mirė 1852 m. epidemijos metu. Tuo metu šeima gyveno Zalušo kaime. Čia gyvendamas W. Kondratowicz pradėjo kurti.
- 1853 m. W. Syrokomla persikraustė gyventi į Vilnių, kur savo namuose Vokiečių gatvėje organizavo literatūrinį saloną. Jame rinkdavosi anų laikų garsenybės – E. Odinecas, M. Malinovskis, E. Tiškevičius, St. Moniuszko. Gyvendamas Vilniuje susirgo džiova.
- Nuo 1860 m. ėmėsi darbo leidinyje „Kurjer Wilenski”, rengė rubrikas istorinėmis ir literatūrinėmis temomis.
- 1862 m. rugsėjo 18 d. mirė. Palaidotas Vilniuje, Rasų kapinėse.
Kūryba
Poetas Władysław Syrokomla rašė lenkų kalba. Pirmaisiais kūriniais, pasirašytais V. Sirokomlės slapyvardžiu, laikomi humoristinis veikalas „Regento Sikorskio mintys” ir sonetų rinkinys „Atsiminimai apie Nesvyžių”. Taip pat jis parašė komedijas „Madinga žmona”, „Namukas miške”, „Kaimo politikai, pokalbių ciklą „Apie Dievo ir karaliaus šlovę”, poemas „Margiris”, „Senieji vartai”, „Trys lietuvio dukros”, vertė renesanso poetų kūrinius iš lotynų kalbos.
W. Syrokomla taip pat parengė kelionių užrašus apie Lietuvos gamtą, kultūros paminklus ir žmones „Nemunas nuo versmių iki žiočių” bei „Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą”. Pastarajame, išleistame 1857 m., aprašomi Trakai. Šie duomenys laikomi vertingu XIX a. istoriniu šaltiniu.
Nuo 1860 m. išleido straipsnių rinkinį apie Nesvyžių.
Nuorodos
|