Vokiečių kalbos abėcėlė
Vokiečių kalbos abėcėlė yra vokiškas lotyniškos abėcėlės variantas, kuris yra skirtas rašant vokiečių kalbą. Šiandieniniam standartiniam naudojimui yra naudojamos 26 lotyniškos raidės plius dar trys umliautai (Ä, Ö, Ü). Vokietijoje, Austrijoje ir Liuksemburge[1] kaip ir vokiečių mažumų rytų Belgijoje[2], Danijos pietuose[3] ir Italijoje (Pietų Tirolije)[4] dar prisideda Escetas (ß), o Šveicarijoje ir Lichtenšteine, ne.
Atskiros raidės yra niekatrosios giminės ir jų artikėlis yra das(„das A“, „das B“ ir t.t.).
Vokiečių kalboje naudojamos raidės:
| Didžiosios raidės | A | B | C | D | E | F | G | H | I | J | K | L | M | N | O | P | Q | R | S | T | U | V | W | X | Y | Z | Ä | Ö | Ü | |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Mažosios raidės | a | b | c | d | e | f | g | h | i | j | k | l | m | n | o | p | q | r | s | t | u | v | w | x | y | z | ä | ö | ü | ß |
Užrašant įvairias tarmes ir istoriniuose dokumentuose, šiuo metu ir praeityje buvo naudojamos dar ir kitos raidės, o taip pat rašant ne vokiškus žodžius.
Eilės tvarka
Raidės yra išsidėsčiusios šia tvarka abėcėlėje:
Šis rūšiavimas nėra vienintelis. Jis gali ypač keistis tose vietose kur nurodomas umlautas ir escetas.
Raidžių tarimas ir pavadinimai
Žemiau yra pateiktas žodžių tarimas (pagal tarptautinę fonetinę abėcėlę) ir tada seka galimas, pagal rašybos taisykles, rašymo pavyzdys (aa ir oo yra retai sutinkami, dėl to yra neminimi: taip pat mažai žinomi varinatai su ä, tarkim Änn, Än). Pastorintai parašyti rašymo būdai, kurie yra randami ir žodynuose.
- A/a: [aː] Ah, A (tik žodyje Abece)
- Ä/ä: [ɛː] Äh, Ä; kartais ir A-Umlaut
- B/b: [beː] Beh, Bee, Be (tik žodyje Abece)
- C/c: [tseː] Ceh, Cee, Ce (tik žodyje Abece)
- D/d: [deː] Deh, Dee, De
- E/e: [eː] Eh, Ee, E
- F/f: [ɛf] Eff (tik žodyje Effeff), Ef
- G/g: [geː] Geh, Gee, Ge
- H/h: [haː] Hah, Ha
- I/i: [iː] Ih, I
- J/j: [jɔt] Jott, Jot; Austrijoje taip pat [jeː] Jeh, Jee, Je
- K/k: [kaː] Kah, Ka
- L/l: [ɛl] Ell, El
- M/m: [ɛm] Emm, Em
- N/n: [ɛn] Enn, En
- O/o: [oː] Oh, O
- Ö/ö: [øː] Öh, Ö; kartais ir O-Umlaut
- P/p: [peː] Peh, Pee, Pe
- Q/q: [kuː] Quh, Qu; Austrijoje taip pat [kveː] Queh, Quee, Que
- R/r: [ɛr] Err, Er
- S/s: [ɛs] Ess, Es (tik Eszett)
- ß: [ɛs't͡sɛt] Esszett, Eszett, Esszet, Eszet; auch: scharfes S [ɛs] (kitus pavadinimus žiūrėkite čia ß)
- T/t: [teː] Teh, Tee, Te (tik Tezett)
- U/u: [uː] Uh, U
- Ü/ü: [yː] Üh, Ü; kartais ir U-Umlaut
- V/v: [faʊ] Vau
- W/w: [veː] Weh, Wee, We
- X/x: [iks] Ix (tik žodyje ausixen)
- Y/y: ['ʏpsilɔn] Ypsilon
- Z/z: [t͡sɛt] Zett, Zet
Taip pat skaitykite
Išnašos ir šaltiniai
- ↑ Ministerin für Erziehung und Berufsausbildung, Mady Delvaux-Stehres: Communiqué - Neuregelung der deutschen Rechtschreibung im luxemburgischen Schulsystem. 3. August 2005 (online)
- ↑ Deutschsprachige Gemeinschaft in Belgien: Zuständigkeiten
- ↑ http://www.nordschleswiger.dk/SEEEMS/2.asp Website der deutschsprachigen Tageszeitung „Der Nordschleswiger“ (Dänemark)
- ↑ Landmaus Nr 12
Literatūra
- Regeln und Wörterverzeichnis. Überarbeitete Fassung des amtlichen Regelwerks 2004. Rat für deutsche Rechtschreibung, München und Mannheim, Februar 2006.
Nuorodos
| ||||||