Volskai (Italija)
Volskai - Italikų tauta, kuri ypač reiškėsi pirmame Romos respublika|Romos respublikos gyvavimo šimtmetyje. Jie gyveno pietų Lacijuje, kalvotoje ir plekėtoje srityje. Jų žemės pietuose ribojosi su aurunkais ir samnitais pietuose, hernicais rytuose. Jų žemės tęsėsi nuo Norbos ir Koros šiaurėje iki Ancijaus pietuose.
Strabonas teigia, kad volskai buvo sukūrę nepriklausomą valstybę netoli Romos[1]. Ši valstybė buvo tarp lotynų ir Pontino pelkių, Pomentino lygumoje.
Volskų kalba priklausė oskų-umbrų pogrupiui ir buvo tolima lotynų kalbos giminaitė.
Volskų teritorijoje buvo mažas miestelis Velitrae (dabar Veletris), iš kur kilę Augusto protėviai.
Nesutarimai su Roma
Volskai buvo tarp pavojingiausių Senovės Romos priešų ir dažni ekvų sąjungininkai, o hernicai nuo 486 m. pr. m. e. buvo Romos sąjungininkai.
Pagal Romos mitologinę istoriją pirmasis su volskais kariavo paskutinis Romos karalius Lucijus Tarkvinijus Išdidusis, pradėdamas dviejų šimtų metų konfliktą. Jis užėmė volskų miestą Pomeciją, o karo grobį panaudojo Jupiterio šventyklai ant Kapitolijaus kalvos statyti.[2]
Legendinis romėnų karys Gajus Marcijus Koriolanas gavo pravardę už Koriolio miesto užėmimą 493 m. pr. m. e. Šio herojaus iškilimą ir nuosmūkį aprašo Viljamas Šekspyras Koriolane.
Tačiau jei Titas Livijus teisingai aprašė romėnų-etruskų karą, romėnų santykiai su volskais ne visada buvo priešiški. Livijus rašo, kad Klusijaus armijai besiartinant prie Romos 508 m. pr. m. e. ir tikintis apgulties, Romos senatas iš volskų nupirko javų, kad pamaitintų varguomenę.[3]
Volskų palikuonys Romos respublikoje
Daug žymių romėnų kilo iš volskų žemių. Gajus Marijus ir Ciceronas buvo kilę iš Arpino. Augustas praleido vaikystę Veletryje. Tikriausiai čia ir gimė.
Šaltiniai
- ↑ Strabo. “Book 5 Chapter 3”, Geography. Tufts University, Perseus Digital LIbrary.
- ↑ Titas Livijus Ab urbe condita 1.53
- ↑ Titas Livijus [[Ab urbe condita 2.10
| ||||||