Voyager 1
Voyager 1 | |
| Organizacija: | NASA |
| Šalis: | Vaizdas:Flag of the United States.svg JAV |
| NSSDC ID: | 1977-084A |
| Programa: | Voyager |
| Misijos tikslas: | Jupiteris, Saturnas |
| Misijos tipas: | praskriejimas |
| Paleidimo data: | 1977 m. rugsėjo 5 d. |
| Paleidimo vieta: | Kanaveralo kyšulys, JAV |
| Paleidimo įrenginys: | raketa-nešėja Titan IIIE |
| Masė: | 721,9 kg |
| Misijos rezultatas: | sėkminga |
| Ankstesnė misija: | -- |
| Velesnė misija: | Voyager 2 |
Voyager 1 – bepilotis tarplanetinis JAV kosminių tyrimų erdvėlaivis, priklausantis programai „Voyager“, paleistas 1977 m. rugsėjo 5 d. „Voyager 1“ yra 733 kg svorio robotizuotas zondas, dabar esantis už Saulės sistemos ribų. Šis zondas aplankė Jupiterį ir Saturną, taip pat pirmasis nufotografavo šių dviejų planetų didžiuosius palydovus.
„Voyager 1“ yra tolimiausias nuo Žemės žmonių sukurtas aparatas, skriejantis bene didžiausiu greičiu iš visų šiandien eksploatuojamų zondų (greitesnis tik „New Horizons“). Nors „Voyager 1“ identiškas erdvėlaivis „Voyager 2“ ir paleistas mėnesiu anksčiau, jis niekada neaplenks savo „dvynio“.
2007 m. balandžio 4 d. „Voyager 1“ buvo maždaug už 15,18×109 km nuo Saulės, taip palikdamas Saulės sistemą ir pradėdamas skrydį tarpžvaigždinėje erdvėje, kurioje dar šiek tiek jaučiama Saulės gravitacinė įtaka. 2011 m. vasario 17 d. „Voyager 1“ buvo maždaug 116,205 AV (17,242 milijardo km) arba maždaug 0,00183 šviesmečio nuo Saulės. Jei „Voyager 1“ ir toliau funkcionuos, mokslininkai po kurio laiko sužinos sąlygas tarpžvaigždinėje erdvėje (be Saulės poveikio). Radijo signalai iš „Voyager 1“ Žemę pasiekia per 16,14 val. „Voyager 1“ jau dabar yra tarpžvaigždinis erdvėlaivis, po kurio laiko prie jo prisijungs „Voyager 2“, „Pioneer 10“ ir „Pioneer 11“.
Pirminė „Voyager 1“ misija buvo ištirti Jupiterį, Saturną ir jų palydovus, dabartinė – saulės vėjo greičio išmatavimas ir tarpžvaigždinės erdvės sąlygų tyrimas.
2010 m. „Voyager 1“ ėmė trūkti energijos, todėl palaipsniui bus atjungiama jo įranga. „Voyager 1“ energijos ištekliai turėtų visiškai išsekti apie 2025 m.
Taip pat skaitykite
| ||||||