Vulfstanas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

VulfstanasIX a. pab. keliautojas ir pirklys. Tarnavo anglosaksų karaliui Alfredui Didžiajam. Apie patį Vulstfaną nieko nežinoma, galbūt jis buvęs danas ar anglosaksas. Tačiau istoriko ir teologo Orozijaus 890-893 m. kūrinio „Veikalas prieš pagonis“ (Historia adversus paganos) vertimas karaliaus Alfredo Didžiojo papildytas tekstu apie Europą į šiaurę nuo Dunojaus ir į rytus nuo Reino. Jame, tarpe kitų aprašymų minima Vulfstano kelionė Baltijos jūra ir jos metu surinktos žinios apie pajūrio tautas.

Pagal aprašymą Vulfstanas išvykęs į rytus iš Hebediu uosto pietų Jutlandijoje ir per septynias paras pasiekęs Druso miestą Prūsijoje. Jam plaukiant iš dešinės gyvenę venedai, o kairėje buvęs Langelandas, Lolandas, Falsteris ir Skonė. Toliau minimos pietų Švedijos žemės ir jų gyventojai svijonai, Gotlandas, Elandas. Už Vyslos Vulfstanas pasiekęs aisčių (prūsų) žemes – Vitlandą, pro Aistmares priplaukęs Drusą.

Vulfstanas pasakoja, kad aisčių žemėje būta daug pilių, kad gausu medaus ir žuvies. Karaliai ir diduomenė geria kumelių pieną, o prastuomenė – midų. Toliau keliautojas pateikia labai vertingos informacijos apie senovės baltų laidojimo papročius – rašoma, kad numirėlius nelaidotus laiko vieną ar du mėnesius, o didikus dar ilgiau. Paskui numirėlio turtą padalija į 5-6 dalis ir išdėsto aplink namus. Dėl jo vyksta raitelių lenktynės – greičiausieji susirenka ir pasisavina mirusiojo turtą. Po turto dalybų velionis sudeginamas[1].

Šaltiniai

  1. „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 164-169 psl.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+2452-0=2452 wiki spaudos ženklai).