Vyžinta
Vyžinta | |
---|---|
| |
Ilgis | 21,5 km |
Nuolydis | 124 cm/km |
Baseino plotas | 67,2 km² |
Vidutinis debitas | 0,54 m³/s |
Ištakos | Vyžintas |
Žiotys | Alnė (Aiseto ežeras) |
Šalys | Lietuva |
Vyžinta – upė rytų Lietuvoje, Utenos ir Molėtų rajonuose; Kiaunos ištakų intako Alnės kairysis intakas (Žeimenos baseinas). Upės kodas Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre 12110117. Išteka iš Vyžinto (Bareišių) ežero pietrytinės dalies, 1,5 km į šiaurę nuo Kuktiškių[1]. Ištakų altitudė 174,4 m. Vinguriuoja į pietus daugiausia pievomis, pro Kuktiškes, tada pasuka į pietryčius ir teka pelkėtais Kuktiškių, Pavyžinčio miškais. Už Stasiūnų Vyžinta krypsta į pietvakarius ir teka Pagaluonės ir Paeisetės II miškais, Molėtų rajono paribiais pasiekia Galuonio ežerą, pačiame žemupyje teka per Galuonio ir Aiseto ežerus. Įteka į Alnę 7,9 km nuo jos žiočių, Aiseto ežere, ties Pavajuonio kaimu, 5 km į šiaurės vakarus nuo Labanoro. Įtekėjimo altitudė 147,6 m.
Intakai: V - 1, Gulbė (kairieji); Lapavartė (dešinysis).
Vyžintos aukštupys (iki Kuktiškių) dar vadinamas Kuksa.[2] Žemupys patenka į Labanoro regioninį parką.
Didžioji dalis vagos sureguliuota, išskyrus dalį aukštupio ir pačiame žemupyje.
Gyvenvietės prie Vyžintos: Kuktiškės, Pavyžintys, Stasiūnai, Ažuprūdis, Navazai, Pavajuonis.
Upėvardžio kilmė neaiški. Greičiausiai kilęs iš veiksmažodžio vyžti („pinti vyžas“), kurio pirminė reikšmė galėjusi būti tiesiog „pinti, vingiuoti“. Pavadinimas Kuksà kilo nuo tokio paties žodžio reiškiančio „buožė, bumbulas, guzas, ranka su nutraukta plaštaka, nušiurusi šluota“.[3]
Šaltiniai
- ↑ maps.lt duomenys
- ↑ Utenos krašto enciklopedija
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.