Vyžuonos
Vyžuonos | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Vaizdas nuo bažnyčios | ||||||||||||||||
Koordinatės:
| ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | Lietuva | |||||||||||||||
Apskritis: | Utenos apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė: | Utenos rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija: | Vyžuonų seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų: | 490 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Vikiteka: | VyžuonosVikiteka |
Vyžuonos – miestelis Utenos rajono savivaldybėje, 13 km į šiaurės vakarus nuo Utenos. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.
STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI |
Vyžuonų Šv. Jurgio bažnyčia, pastatyta 1406 m. |
Senosios žydų kapinės |
Vytauto Didžiojo paminklas, pastatytas 1931 m. ant Kartuvių kalno (autoriai – paaugliai S. Gaučius, K. Saladžius ir P. Zabulionis)
|
Vyžuonų dvaro liekanos |
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
Vyžuonų pagrindinė mokykla
|
Vyžuonų biblioteka |
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
Paštas (LT-28030) |
Ambulatorija |
Girininkija |
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
Kultūros namai (nuo 1951 m.)
|
SUSISIEKIMAS |
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
Geografija
Miestelis įsikūręs prie Vyžuonos upės (kairysis Šventosios intakas), 1 km į šiaurės rytus nuo kelio 118 Kupiškis–Utena. Vyžuonų ozas yra Čerioškavietėje. Pietryčiuose telkšo Lydekis. Gamtos paminklas – Vyžuonų akmuo su „dubeniu“. Miestelio prieigose nuo seno yra medinė žalčio Vyžo rodyklė. Prie miestelio yra Vyžuonų viensėdis. Apylinkėse įsteigtas Vyžuonų botaninis draustinis (5,6 ha).
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
SVĖDASAI – 15 km | UŽPALIAI – 9 km | ||||||||||
|
|||||||||||
Šiaudiniai – 4 km UTENA – 13 km |
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
Vyžuonos TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5]. |
|-| Retromaps=
|
</tabber>
Istorija
Vyžuonos minimos nuo XV a. 1406 m. pastatyta pirmoji katalikiška Vyžuonų bažnyčia (Kristino Astiko fundacija). Vyžuonas garsino didikai Radvilos. XVI–XVII a. kelis dešimtmečius vyko kovos tarp katalikų ir kalvinistų dėl Vyžuonų bažnyčios. XVIII a. Šiaurės karo metu dėl švedų įsiveržimo beveik visos Vyžuonos sudegė. 1831 m. vietos gyventojai aktyviai dalyvavo sukilime.
1919 m. birželio 1 d. Vyžuonų apylinkėse vyko Lietuvos kariuomenės atkaklūs mūšiai su bolševikais. Tarpukariu aktyviai veikė šauliai, jaunieji ūkininkai, pavasarininkai, jaunalietuviai. 1931 m. Kartuvių kalne pastatytas Vytauto Didžiojo paminklas.
Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1945 m. įsteigta ambulatorija ir biblioteka, 1951 m. – kultūros namai. 1970 m. pastatyta nauja mokykla.
2005 m. patvirtintas Vyžuonų herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
XVI a. | Vyžuonų valsčiaus centras | |
XIX a. 2-oji pusė – 1915 m. | Ukmergės valsčius | |
1919–1950 m. | Utenos apskritis | |
1950–1995 m. | Vyžuonų apylinkės centras | Utenos rajonas |
1995– | Vyžuonų seniūnijos centras | Utenos rajono savivaldybė |
Pavadinimo kilmė
Anot legendos, kilęs iš pagonių dievaičio Vyžo vardo, turėjusio žalčio pavidalą. Pasakojama, kad ant netoliese esančio Kartuvių kalno degusi amžinoji ugnis saulei ir žalčiui pagerbti. Miestelio bažnyčios sienoje ligi šiol išlikusi įmūryta akmeninė žalčio Vyžo galva. Tačiau labiau tikėtina, kad miestelio pavadinimas yra vandenvardinis vietovardis – pro miestelį prateka Vyžuona.
Manoma, kad vandenvardžiai su šaknimi vyž- galėjo atsirasti ne tik nuo vyžos (iš karnų pinto apavo), bet ir turėti bendresnę vingiuotumo, išsišakojimo ir panašią reikšmę. Taigi, ir vingiuota upė Vyžuona, ir žaltys, čia vadintas vyžu (juda vingiuodamas), gali būti tos pačios kilmės žodžiai.[6]
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1858 m. ir 2021 m. | |||||||
1858 m.[3] | 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur.[7] | 1970 m.sur.[8] | 1979 m.sur.[9] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|
647 | 1 102 | 1 193 | 604 | 528 | 659 | ||
1983 m. | 1987 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | ||
696 | 706 | 711 | 581 | 512 | 490 | ||
|
Žymūs žmonės
- Mykolas Masiulis (1846–1906), kunigas, visuomenės veikėjas, knygnešių globėjas.
- Mykolas Januškevičius (1886–1942), politinis ir visuomenės veikėjas, vertėjas.
- Ignas Musteikis (1890–1960), tarpukario Lietuvos politikas, banko direktorius.
- Augustinas Juozas Marganavičius (1890–1977), Suomijos lietuvių kultūros veikėjas.
- Povilas Gaučys (1901–1991), vertėjas, diplomatas.
- Algirdas Vyžintas (1929–), muzikas, chorų ir orkestrų dirigentas, profesorius.
- Vytautas Jurgis Dičius (1930–), architektas.
- Aleksandras Guobys (1932–), teatrologas, humanitarinių mokslų daktaras.
- Leonardas Grudzinskas (1939–2006), žurnalistas-gamtininkas, rašytojas.
Šaltiniai
- 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 112 psl.
- Vyžuonos. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 593 psl.
- Vyžuonos. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė. - 328 psl.
- Vyžuonos. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 819 psl.
- Vyžuonos. Mūsų Lietuva, T. 2. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. - 101 psl.
- Wiżuny. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich (Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografinis žodynas), T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 688 psl. (lenk.)
- Miestelio svetainė
- Vyžuonos: kraštas ir žmonės (sud. Algirdas Vyžintas). – Utena: Utenos Indra, 2007. – 562 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-676-53-9
- ↑ Vyžuonos. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 2010 m.)
- ↑ 3,0 3,1 Вижуны. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 452 psl. (rus.)
- ↑ Vyžuonos SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Vyžuonos loadmap.net
- ↑ „Lietuvos heraldika“. Parengė Edmundas Rimša. // Vilnius, „Baltos lankos“, 2008. 499 p.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Vyžuonos. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 819 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
|