Vytautas Bacevičius

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Vytautas Bacevičius
Vytautas Bacevičius.jpg

Gimė 1905 m. rugsėjo 9 d.
Lodzėje
Mirė 1970 m. sausio 15 d. (64 m.)
Niujorke, JAV

Veikla
Lietuvos kompozitorius, pianistas, JAV lietuvis, muzikos kritikas

Vytautas Bacevičius (1905 m. rugsėjo 9 d. Lodzėje1970 m. sausio 15 d. Niujorke, JAV) – Lietuvos kompozitorius, pianistas, JAV lietuvis, muzikos kritikas.

Gyvenimo kelias

Tėvas Vincas Bacevičius, brolis Kęstutis Bacevičius, sesuo Gražina Bacevič. 1926 m. baigė H. Kijenskos Lodzės konservatorijos fortepijono ir kompozicijos klases. 1926–1927 m. studijavo Kaune Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų f-te. 1927–1928 m. studijavo filosofiją Sorbonoje, mokėsi skambinti fortepijonu. 1928 m. eksternu išlaikęs egzaminus gavo Paryžiaus rusų konservatorijos diplomą (N. Čerepnino kompozicijos ir S. Riere fortepijono klases).

1929 m. grįžo į Lietuvą. 1928–1939 m. kaip pianistas Europoje surengė daugiau, kaip 300 solinių koncertų. 19311933 m. dėstė Kauno muzikos mokykloje, 1933–1939 m. Kauno konservatorijoje.

1933 m. redagavo ir leido žurnalą „Muzika ir teatras“. 1938 m. tarptautinio E. Ysaye pianistų konkurso Briuselyje Belgijoje žiuri narys. Belgijos karalius Leopoldas III jį apdovanojo ordinu. Dalyvavo Tarptautiniuose šiuolaikinės muzikos draugijos festivaliuose (Londonas, 1938 m.) ir (Varšuva, 1939 m.) kaip Lietuvos sekcijos vadovas. 19391940 m. koncertavo Pietų Amerikoje (gavo Argentinos Švietimo m-jos diplomą).

Nuo 1940 m. gyveno Niujorke, rengė koncertus Niujorko „Carnegie Hall“, Čikagoje, Bostone. 1942-48. Niujorko ir Brooklyno, Niujorko valstija, konservatorijų profesorius. Dėstė Niujorko, Bruklino konservatorijose, Long Ailendo muzikos institute. Nuo 1942 m. Niujorke laikė fortepijono studiją. Kasmet Steinway Concert Hall rengė savo studijos koncertus.

1948 m. įstei­gė Bacevičiaus muzikos klubą, rengė savo solinius koncertus.

1969 m. gavo JAV kompozitorių asociacijos premiją.

Kūryba

Ankstyvuosiuose kūriniuose ryški vėlyvojo romantizmo (Richardas Vagneris), impresionizmo (Klodas Debiusi), simbolizmo (Aleksandras Skriabinas, Bela Bartokas) įtaka. Rytų filosofijos ir estetikos paveiktas iškėlė kosminės muzikos idėją, vengė žanriškumo. Vėlesnėje jo kūryboje esama konstruktyvizmo bruožų, dėmesio abstrakčioms, išgrynintoms struktūrom.

Soliniuose koncertuose dažniausiai skambino F. Listo, F. Šopeno, A. Skriabino, K. Debiusi, M. Ravelio, M. K. Čiurlionio, J. Gruodžio, savo kūrinius. Užsienyje propagavo lietuvių kompozitorių kūrybą.

Lietuvoje ir kitų šalių spaudoje paskelbė straipsnių ir recenzijų apie lietuvių muziką, kitas meno šakas. 1969 m. išleido savo kūrinių aspiracijų, plokštelę.

Svarbiausi kūriniai

  • Vaidilutė, opera, 1931 m., su baletu „Auštant“
  • Šokių sūkuryje, baletas, pastatytas 1933 m. Kaune
  • muzika Moljero komedijai „Skapeno klastos“, apie 1931 m.
  • Kūriniai orkestrui, tarp jų – 6 simfonijos: I – 1925 m., II „Sinfonia de la Guerra“ – 1940 m., III – 1944 m., IV – 1953 m., V – 1956 m., VI – „Cosmique“ 1960 m.
  • Simfoniniai kūriniai: Elektrinė poema 1932 m.
  • Koncertai, tarp jų :
    • 4 koncertai fortepijonui ir orkestrui, 19291962 m.
    • smuikui ir orkestrui, 1951 m.
  • 4 styginių kvartetai, 19251956 m.
  • Daugiau, kaip 50 kūrinių fortepijonui, tarp jų 6 poemos, žymiausios: „Poème mystique“, „Poème astral“, 1927 m.
  • Kūriniai vargonams:
    • Antras žodis 1934 m.
    • Rayons cosmiques 1963 m.

Šaltiniai

  1. Dana Palionytė, Adeodatas Tauragis. Vytautas Bacevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. - 416 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.