Vytautas Mackevičius
| Vytautas Mackevičius | |
|---|---|
|
| |
| Gimė | 1911 m. sausio 14 d. Šiauliai |
| Mirė | † 1991 m. liepos 11 d. Vilnius |
|
| |
| Veikla | Lietuvos tapytojas.
|
|
| |
| Žymūs apdovanojimai | |
Vytautas Mackevičius (1911 m. sausio 14 d. Šiauliai – 1991 m. liepos 11 d. Vilnius) – Lietuvos tapytojas.
Biografija
1928–1935 m. studijavo Kauno meno mokykloje pas P. Kalpoką ir V. Didžioką. Buvo kairiųjų pažiūrų. 1934–1935 m. bendradarbiavo žurnale „Šluota“. 1938–1939 m. tobulinosi Aukštojoje nacionalinėje dailės mokykloje Paryžiuje.
1940–1941 m. Meno reikalų valdybos prie LTSR Ministrų tarybos Dailės skyriaus inspektorius, 1944–1951 m. valdybos vedėjas. 1945–1951 m. Vilniaus dailės instituto, 1951–1974 m. – Lietuvos dailės instituto dėstytojas, nuo 1954 m. profesorius, 1953–1974 m. Lietuvos dailės instituto rektorius. 1956–1958 m. Lietuvos dailininkų sąjungos valdybos pirmininkas.
Kūryba
Nuo 1939 m. dalyvavo parodose, individualios parodos surengtos Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose (1961 m.). Nutapė realistinių, apibendrintos formos figūrinių paveikslų, portretų, peizažų, natiurmortų, sukūrė knygų iliustracijų, politinių plakatų, karikatūrų. Ankstyviesiems peizažams („Tiltas per Seną“, „Paryžius. Lotynų kvartalas“, abu 1938 m., „Vilnelės krantai“ 1943 m., „Florencija“ 1957 m.) ir natiurmortams būdinga tapybiška maniera ir plenerinės tapybos principai. TSRS okupacijos metais tapė politizuotus istorinio žanro paveikslus („Sušaudymas“ 1945 m., „Partizanai“ 1946 m., „1919 metai Lietuvoje“ 1957 m.), kurie pasižymėjo iliustratyvumu, pilkšvu koloritu, portretuose neišvengė laikotarpiui būdingo akademiškumo, oficialumo („Borisas Dauguvietis“ 1946 m., „Jonas Kuzminskis“ 1955 m.).
Vėlesnėje kūryboje išryškėjo sąlygiškumas, ekpresionizmo tendencijos, romantiška nuotaika, dekoratyvus plokštumų modeliavimas. Figūrinėse kompozicijose derinami realios ir sąlygiškos erdvės plotai („Apasionata“ 1969 m.), portretuose pabrėžiama asmens aplinka („Tapytojas Jonas Rustemas tarp savo studentų“ 1979 m.). Paveiksluose vyrauja sodrus šiltų tonų koloritas, platus, ekspresyvus potėpis.[1]
Įvertinimas
Literatūra
- Vytautas Mackevičius, Vilnius, 1961 m.
- Pranas Gudynas. Vytautas Mackevičius, Vilnius, 1971 m.
Šaltiniai
- ↑ Lijana Šatavičiūtė. Vytautas Mackevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. - 745 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
| ||||||