Vytautas Merkys (1930, radistas)
| Vytautas Merkys | |
|---|---|
|
| |
| Gimė | 1930 m. lapkričio 6 d. Norvaišių k. (Utenos raj.) |
|
| |
| Veikla | Kultūros organizatorius, visuomenininkas, sportininkas radistas trumpabangininkas, sporto organizatorius
|
Vytautas Merkys ( 1930 m. lapkričio 6 d., Norvaišių k., Utenos raj. – ) – Kultūros organizatorius, visuomenininkas, sportininkas radistas trumpabangininkas, sporto organizatorius.
Biografija
Tėvai: Jonas Merkys (1908–1987) – tarnautojas ir Ona Indrašiūtė-Merkienė (1903–1995). Augo dviejų vaikų šeimoje. Sesuo Marija Milda Merkytė-Radvilavičienė (1936–2002) – virėja.
Tėvams persikraustant, 1938–1940 m. augo Pandėlyje (Rokiškio raj.), 1940–1941 m. – Kamajuose (Rokiškio raj.), 1941– 1944 m. – Kuktiškėse (Utenos raj.), 1944–1946 m. – Žaibiškių kaime (Utenos raj.), nuo 1946 m. – Anykščiuose.
1938–1941 m. mokėsi Pandėlio pradžios mokykloje, 1941–1942 m. baigė Kuktiškių pradžios mokyklą, 1942–1944 m. toliau mokėsi Švenčionėlių (Švenčionių raj.) progimnazijoje, 1944–1946 m. – Užpalių (Utenos raj.) progimnazijoje. 1946–1950 m. baigė Anykščių vidurinę mokyklą. 1950–1954 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame institute ispanų kalbą, bet dėl nusilpusio regėjimo studijų nebaigė.
Studijuodamas V. Merkys sportavo: buvo lengvaatletis, žaidė šachmatais ir tinklinį, buvo instituto tinklinio komandos kapitonas, dalyvavo dramos būrelio veikloje, dainavo chore.
Nuo 1955 m. iki šiol V. Merkys gyvena Panevėžyje. 1955–1965 m. jis dirbo Lietuvos aklųjų draugijos Panevėžio gamybinio mokymo kombinate, buvo Lietuvos aklųjų draugijos pirminės organizacijos pirmininkas, profesinės sąjungos komiteto pirmininkas.
V. Merkys subūrė šachmatų ir šaškių būrelius, vaidino kombinato dramos būrelyje, kuriam vadovavo aktorius Bronius Babkauskas, atlikdamas pagrindinius vaidmenis spektakliuose, grojo liaudies muzikos instrumentų ansamblyje "Žilvitis". Jis buvo Lietuvos aklųjų draugijos įvairių sporto šakų rinktinių narys.
Jis yra pirmasis Lietuvos aklasis, tapęs sportininku radistu trumpabangininku. 1969 m. V. Merkys įkūrė radijo mėgėjų trumpabangininkų kolektyvinę radijo stotį (šaukinys LY2BTP) ir iki šiol palaiko ryšius su pasaulio trumpabangininkais, bendrauja is su pasaulio aklaisiais. Kasmet spalio 15-ąją kartu su viso pasaulio aklaisiais trumpabangininkais radijo eteryje jis dalyvauja varžybose, skirtose Tarptautinei baltosios lazdelės dienai.
1965 m. gegužės 1 d. Panevėžyje įsteigus Lietuvos aklųjų draugijos Panevėžio tarprajoninius kultūros namus, V. Merkys buvo paskirtas jų direktoriumi ir ėjo šias pareigas, kol 1993 m. vasario 1 d. ši įstaiga buvo likviduota.
Jis buvo žurnalo "Mūsų žodis" redkolegijos narys, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos centro valdybos plenumo narys. Jis yra Argentinos virtualios bibliotekos akliesiems narys ir skaitytojas.
1991 m. Sausio įvykių dienomis V. Merkys, pasinaudodamas savadarbe trumpųjų bangų radijo stotimi, rizikuodamas patirti represijas, rusiškai ir ispaniškai skleidė pasaulyje žinias apie įvykius Lietuvoje. Jo siųstuvas, naudotas tuo laikotarpiu, dabar saugomas Šiaulių "Aušros" muziejuje.
Laisvalaikiu mėgsta muziką, groja klarnetu, saksofonu, fleita, internetu bendrauja su bendraminčiais pasaulyje, platina įgarsintas knygas.
V. Merkio gyvenimas ir veikla pristatyta Vytauto Indrašiaus biografiniame žinyne "Indrajos motinėlės vaikai" (2013 m.).
Šaltiniai
| Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius |