Vytautas Petkevičius (1930)

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Vytautas Petkevičius

Gimė 1930 m. gegužės 28 d.
Kaune
Mirė 2008 m. gruodžio 10 d. (78 m.)
Vilniuje

Sutuoktinis(-ė) Raisa Grigorova
Vaikai

Liudmila, Vytautas, Petras


Veikla
rašytojas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas
Partija

Žinomas už „Didysis medžiotojas Mikas Pupkus“, „Kodėlčius“, „Durnių laivas“

Vytautas Petkevičius (1930 m. gegužės 28 d. Kaune2008 m. gruodžio 10 d. Vilniuje) – rašytojas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.

Biografija

19371942 m. mokėsi Kauno 20-oje pradžios mokykloje, 1949 m. baigė Kauno IV berniukų gimnaziją ir įstojo į Kauno valstybinio universiteto Statybos fakultetą. 1953 m. perėjo į Maskvos Lomonosovo vardo universitetą, kurio Istorijos fakultetą baigė 1960 m.

Nuo 1945 m. buvo VLKJS narys.

1946 m., 1947 ir 1949 m. vasaros metu buvo siunčiamas į įvairius Kauno apskrities valsčius kovai su po Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje veikusiais rezistencijos dalyviais.

1949 m. Kauno statybos tresto Nr 2. komjaunimo organizatorius. 1950 m. Kauno LLKJS miesto komiteto skyriaus vedėjas. 1951 m. pervestas LLKJS CK atsakinguoju organizatoriumi, vėliau Šiaulių srities LLKJS sekretorius. 19521954 m. Centrinės komjaunimo mokyklos klausytojas, 1954 m. LLKJS CK skyriaus vedėjas, CK Biuro narys. 19541958 m. LKP Radviliškio rajono komiteto antrasis sekretorius. 19681970 m. Lietuvos rašytojų sąjungos konsultantas. 19921996 m. Seimo narys, 19931996 m. Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas.

19511989 m. TSKP narys. 1988 m. reiškėsi „Žaliųjų“ judėjime, ginant Lietuvos pajūrį nuo jūroje statomų naftos pavojingų gamtai gręžinių prie Kuršių Nerijos – RSFSR teritorijoje. 1988 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, Sąjūdžio Seimo ir Tarybos narys. 1989 m. Lietuvos Demokratinės darbo partijos narys. 1998 m. Lietuvos liaudies sąjungos „Už teisingą Lietuvą“ narys.

Žmona Raisa, dukra Liudmila, sūnūs Vytautas ir Petras.

Kūryba

Kūrybinį rašytojo kelią pradėjo 1950 m., literatūros kūrinius spausdino periodikoje. 1959 m. įstojo į Lietuvos rašytojų sąjungą. Parašė daugiau kaip 30 knygų, kurios išverstos į 22 kalbas. Daug metų dirbo konsultantu ir valdybos sekretoriumi. Pagal jo scenarijus pastatyti kino filmai „Taranas“ ir „Duona“. Buvo kelių tarptautinių rašytojų organizacijų narys. Daug rašė vaikams. Daugelį knygų parašė stovėdamas prie piupitro.

Leidiniai „Durnių laivas“ ir „Durniškės“ – vienos pirmųjų lietuviškų knygų, kurių autorius dėl neišpainiojamos faktų ir vaizduotės raizgalynės pateko į teismą. „Nėra, nėra čiapajevų Lietuvoje. Yra tik Petka“ („Durnių laivo“ recenzentas literatūros kritikas Valentinas Sventickas) [1].

Apdovanojimai

  • 1959 m. – „Komjaunimo tiesos“ premija už geriausią apsakymą („Stipriau už dinamitą“);
  • 1964 m. – žurnalo „Tarybinis mokytojas“ premija už geriausią apsakymą („Motina“);
  • 1965 m. – Respublikinė komjaunimo premija už knygą vaikams „Gilės nuotykiai ydų šalyje“;
  • 1965 m. – medalis „Už našų darbą ir aktyvią visuomeninę veiklą“;
  • 1970 m. – medalis „Už našų darbą“;
  • 1970 m. – Valstybinė respublikinė premija už vaikų literatūrą, knygas „Didysis medžiotojas Mikas Pupkus“, „Sieksnis Sprindžio vaikas“, „Gilės nuotykiai ydų šalyje“, „Ko klykia gervės“;
  • 1971 m. – Sąjunginė premija už knygą vaikams „Sieksnis Sprindžio vaikas“;
  • 1971 m. – Lietuvos TSR komjaunimo komiteto, Rašytojų sąjungos ir laikraščio „Lietuvos pionierius“ premija už geriausius metų literatūros kūrinius (apsakymus „Kampas“, „Gobšumas“);
  • 1975 m. – Lietuvos TSR gamtosaugos komiteto ir žurnalo „Mūsų gamta“ įsteigta premija už geriausius kūrinius tema „Gamta ir žmogus“;
  • 1975 m. – žurnalo „Kultūros barai“ premija už geriausią apybraižą („Mėlynos ugnys“);
  • 1980 m. – suteiktas nusipelniusio Lietuvos TSR kultūros veikėjo vardas;
  • 1980 m. – Prano Ziberto šilko kombinato premija už darbo žmogaus paveikslą literatūros kūriniuose (romanuose „Priemiesčio žmonės“, „Šermukšnių lietus“, „Grupė draugų“ ir kituose);
  • 1980 m. – Paežerio kolūkio literatūrinė premija už apybraižą apie kolūkio pirmininką A. Giedraitį („Savo vietoj“);
  • 1982 m. – laikraščio „Lietuvos pionierius“ premija už geriausią apsakymą („Laurynas“);
  • 1986 m. – už nuopelnus Lietuvos TSR kultūrai apdovanotas Darbo Raudonosios vėliavos ordinu;
  • 1986 m. – žurnalas „Naujos knygos“ Vytauto Petkevičiaus romaną „Paskutinis atgailos amžius“ paskelbė skaitomiausia metų knyga;
  • 1987 m. – Prano Ziberto šilko kombinato ypatingasis apdovanojimas už romaną „Paskutinis atgailos amžius“;
  • 1995 m. – Aplinkos apsaugos ministerijos premija už ilgametį ir svarų aplinkosaugos idėjų skleidimą literatūros kūriniuose;
  • 2003 m. – Birštono savivaldybė Rašytoją apdovanojo medaliu „Už nuopelnus Birštonui“;
  • 2010 m. – po mirties Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės apdovanotas atminimo medaliu Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio proga.

Bibliografija

  • Priemiesčio žmonės: romanas. – Vilnius: Vaga, 1959 m.;
  • Gilės nuotykiai Ydų šalyje: apysaka. – Vilnius: Vaga, 1960 m.;
  • Ko klykia gervės: apysaka. – Vilnius: Vaga, 1963 m.;
  • Apie duoną, meilę ir šautuvą: romanas. – Vilnius: Vaga, 1965 m.;
  • Didysis medžiotojas Mikas Pupkus: apysaka. – Vilnius: Vaga, 1973 m.;
  • Kodėlčius: miniatiūrų apysaka. – Vilnius: Vaga, 1974 m.;
  • Molio Motiejus – žmonių karalius: apysaka. – Vilnius: Vaga, 1978 m.;
  • Grupė draugų: romanas. – Vilnius: Vaga, 1979 m.;
  • Zvídálek povídečky: jaunesniam mokykliniam amžiui. – Vilnius: Vaga, 1979;
  • Šermukšnių lietus: romanas. – Vilnius: Vaga, 1980 m.;
  • Yra šalis: publicistika. – Vilnius: Vaga, 1980;
  • Paskutinis atgailos amžius: romanas. – Vilnius: Vaga, 1987 m.;
  • Šešiolikmečiai: apysaka. – Vilnius: Vaga, 1987 (to paties pavadinimo filmo scenarijaus autorius, režisierius Raimundas Banionis);
  • Die Abenteuer des grossen Jägers Mikas Pupkus: apysaka. – Vilnius: Vyturys, 1989;
  • Kaip gimsta baubas: apybraižos. – Vilnius: Vaga, 1990;
  • Abra kadabra: apysaka-pamfletas. – Vilnius: Velda, 1991 m. – 2 kn;
  • Durnių laivas: politinių veidų ir šaržų galerija. – Vilnius: Gairės, 2003 m.;
  • Durniškės: politinių veidų ir šaržų galerija: „Durnių laivo“ tęsinys. – Vilnius: Politika, 2006 m.;
  • Prakeiktieji ir pateptieji – Vilnius: Politika, (2008).

Nuorodos


Šaltiniai

Vikicitatos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 103% (+9603-237=9366 wiki spaudos ženklai).