Vytautas Petras Kapočius
| Vytautas Petras Kapočius | |
|---|---|
|
| |
| Gimė | 1943 m. gruodžio 24 d. Kunigiškių k. (Žemaitkiemio parapija, Anykščių raj.) |
| Mirė | † 2005 m. birželio 12 d. Zarasuose |
|
| |
| Veikla | Kunigas kanauninkas, pedagogas, visuomenininkas, mecenatas
|
Vytautas Petras Kapočius ( 1943 m. gruodžio 24 d., Kunigiškių k., Žemaitkiemio parapija, Anykščių raj. – 2005 m. birželio 12 d. Zarasuose. Palaidotas Zarasų bažnyčios šventoriuje) – Kunigas kanauninkas, pedagogas, visuomenininkas, mecenatas.
Biografija
Gimimo data Panevėžio vyskupijos dokumentuose – 1942 m. sausio 25 d.
Tėvai: Boleslovas Kapočius ir Anastazija Dubauskaitė-Kapočienė (g. 1915 m.). Vienturtį sūnų augino viena motina, tėvas buvo kalinamas Kemerovo (Rusija) kalėjime. Dėdė (motinos brolis) Petras Dubauskas (1906–1932) – kunigas, pusbrolis Antanas Ališauskas (1951–2018) – inžinierius, žurnalistas.
1951–1955 m. mokėsi Kunigiškių pradinėje mokykloje, 1955–1958 m. – Staškūniškio, Anykščių raj. septynmetėje mokykloje, nuo 1958 m. – Ukmergės vidurinėje mokykloje, bet dėl ligos ją paliko. 1961–1964 m. baigė Ukmergės darbininkų jaunimo vidurinės mokyklos vakarinį skyrių, kartu dirbdamas padėjėju dantų protezavimo kabinete. 1965 m. stojo į Kauno kunigų seminariją, bet nebuvo priimtas.
1965–1970 m. V. Kapočius dirbo mokytoju Latavėnų ir Staškūniškio, Anykščių raj. septynmetėse mokyklose, studijavo Vilniaus pedagoginio instituto Istorijos fakulteto neakivaizdiniame skyriuje.
Šešerius metus iš eilės jis mėgino įstoti į Kauno kunigų seminariją, bet vis nebuvo priimamas. Likus metams iki istorijos mokytojo diplomo, paliko ir aukštąją mokyklą, ir mėgstamą mokytojo darbą, kad galėtų pakliūti į seminariją. 1970–1971 m. jis dirbo Ukmergės "Vienybės" gamykloje šaltkalviu.
1971–1976 m. V. Kapočius studijavo Kauno kunigų seminarijoje.
1976 m. gegužės 29 d. Panevėžio Katedroje vyskupas Romualdas Krikščiūnas jį įšventino diakonu, o gegužės 30 d. – kunigu. Pirmąsias Šv. Mišias 1976 m. birželio 6 d. jis aukojo gimtosios Žemaitkiemio parapijos bažnyčioje.
1976–1985 m. V. Kapočius tarnavo Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje vikaru. Nuo 1977 m. jis buvo ir Pakalnių (Utenos raj.) bažnyčios vikaras, nuo 1978 m. liepos – ir Biliakiemio (Utenos raj.) parapijos vikaras, nuo 1978 m. spalio – ir Spitrėnų (Utenos raj.) Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčios klebonas. 1976 m. mirus dekanui Juozui Niurkai, jis laikinai ėjo ir Utenos dekanato dekano pareigas. Utenoje V. Kapočius aktyviai dirbo su jaunimu, rengė jaunimo šventes, už tai vis sulaukdavo sovietų valdžios nemalonės.
Jis slapta padėjo neakivaizdžiai studijuoti pogrindinėje seminarijoje ir 1984 m. gauti kunigo šventimus Spitrėnų zakrastijonui Sigitui Stepšiui. Už tai valdžios iniciatyva V. Kapočius 1985 m. birželį buvo iškeltas į Adomynės (Kupiškio raj.) Švč. Mergelės Marijos Vardo parapiją ir 1985–1987 m. buvo jos administratorius.
1987 m. rugsėjį kunigui buvo leista dirbti Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos administratoriumi ir Zarasų dekanato dekanu, Zarasuose šias pareigas jis ėjo 1987–2003 m.
1988–1996 m. jis administravo ir Imbrado (Zarasų raj.) Nukryžiuotojo Jėzaus parapiją, 1997 m. –Stelmužės (Zarasų raj.) Viešpaties Jėzaus Kryžiaus parapiją, 2002–2003 m. – Baltriškių (Zarasų raj.) Šv. Kazimiero parapiją. Zarasuose jis ugdė vikarus: 1988–1989 m. – Tadą Ivanovskį, 1989–1990 m. – Virginijų Taučkėlą, 2002–2003 m. – Vilmantą Gutauską.
2001 m. V. Kapočius buvo paskirtas Panevėžio vyskupijos katedros kapitulos kanauninku. Iki gyvenimo pabaigos jis buvo ir Panevėžio vyskupijos kunigų tarybos narys, 2002–2004 m. – šios tarybos Konsultorių kolegijos narys.
2003 m. pablogėjus sveikatai, nuo birželio 2 d. iki gyvenimo pabaigos V. Kapočius liko Zarasų parapijos klebonu emeritu ir altarista.
Zarasuose V. Kapočius stengėsi kuo daugiau bendrauti su inteligentija, lankėsi mokyklose, kultūros renginiuose, tapo Lietuvos Atgimimo dvasiniu vadovu. Jo iniciatyva 1989 m. Zarasuose buvo pradėta mokyti tikybos, jis pats buvo pirmasis mokytojas. Zarasuose V. Kapočiaus iniciatyva ir pastangomis buvo pastatyta daug stogastulpių, koplytstulpių, kryžių: kryžius šalia buvusių Zarasų kultūros namų, kankinių bei tremtinių kryžiai šventoriuje, bažnyčios eksterjeras papuoštas kryžiumi, Lietuvos mokyklų 600 metų proga gimnazijai padovanotas kryžius, atstatyta koplytėlė Šaltupės gatvėje, bažnyčiai padovanotos Marijos ir Rūpintojėlio medinės statulos.
V. Kapočius daugiau nei 1000 knygų ir įvairių leidinių dovanojo Zarasų viešajai bibliotekai, nemažai jų atidavė mokykloms, muziejui. Daugelis parapijiečių iš dekano V. Kapočiaus yra gavę dovanų statulėlę, maldyną, giesmyną, rožinį ar kokią religinę knygą.
Dekanas V. Kapočius Zarasų krašte ragino kurti katalikiškas organizacijas: angelaičių, samariečių, maironiečių, "Caritas", buvo Marijos legiono įkūrėjas. Kunigas buvo "Caritas" dvasios vadovas, džiaugėsi trimis bažnytiniais chorais ir juos rėmė, organizavo įspūdingas religines šventes, procesijas, piligrimines keliones su parapijiečiais į šventas vietas.
Jis rūpinosi ir savo gimtojo krašto žmonių atminimo įamžinimu: savo lėšomis pastatė kryžių prie Staškūniškio mokyklos (autorius – tautodailininkas Pranas Kaziūnas, 2000 m.), Kurklių bažnyčios šventoriuje kraštiečių kunigų Stasio Ylos ir Petro Dubausko įšventinimo 70-mečiui atminti (autorius – tautodailininkas P. Kaziūnas, 2002 m.).
V. Kapočius turėjo gražų balsą, mokėjo groti armonika, buvo linksmas, sugebėdavo labai gražiai su visais bendrauti.
Mirė 2005 m. birželio 12 d. Zarasuose. Palaidotas Zarasų bažnyčios šventoriuje. Kapą ženklina juodo akmens paminklas su akmeniniu kryžiumi ir įrašu postamente.
Kunigo dekano Vytauto Kapočiaus kunigystės 25-mečio sukakčiai prisiminti muziejininkė Laima Riaubiškienė parengė ir išleido biografinį rinkinį "Pašauktas mylėti artimą" (2001 m.).
Gimtosios Žemaitkiemio (Ukmergės raj.) parapijos bažnyčioje įrengta V. Kapočiaus asmeninių daiktų ekspozicija.
Šaltiniai
| Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius |