Wikileaks

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
WikiLeaks
Graphic of hourglass, colored in blue and grey; a circular map of the western hemisphere of the world drips from the top to bottom chamber of the hourglass.
URLSaveWikiLeaks arba a Twitter Search tuo atveju, jei kiti puslapiai būtų nepasiekiami.
http://wikileaks.dd19.de/[1]

http://www.wikileaks.pl
http://www.wikileaks.ch
http://www.wikileaks.fi
http://www.wikileaks.no
http://www.wikileaks.nl
http://www.wikileaks.de
http://www.wikileaks.at

buvęs http://www.wikileaks.org
IP adresas: http://213.251.145.96/
http://46.59.1.2/
Taip pat žiūrėkite atsarginius adresus. [2]
ŠūkisMes atveriame vyriausybes.
Komercinis?Ne
TipasDokumentų archyvas
Kalba(-os)daugiakalbis
SavininkasThe Sunshine Press
ĮkūrėjasJulianas Assangas
Startavo2006 m. gruodžio mėn.

Wikileaks (angl. leak - nutekėti) yra Švedijoje[3] įkurta ne pelno siekianti organizacija, priskiriama tiriamajai žurnalistikai, kurios pagrindinė veikla yra skelbti originalius, slaptus ir neredaguotus dokumentus, suteikiant galimybę juos saugiau ir visiškai slaptai nutekinti.

Nepaisant jo pavadinimo, Wikileaks nėra wiki - nuo paskelbimo svetainės lankytojai negali redaguoti jos turinio.

Organizacijos puslapis pradėjo veikti 2006 m. ir tuo metu organizacija vadinosi The Sunshine Press[4]. Pačios organizacijos teigiama, kad ji buvo įkurta Kinijos disidentų, žurnalistų, matematikų ir pradedančiųjų technikų iš JAV, Taivano, Europos, Australijos, ir Pietų Afrikos Respublikos[5] Naujienų straipsniuose Australijos žurnalistas ir interneto aktyvistas Julian Assange vadinamas šios organizacijos vadovu[6] Per vienerius metus nuo puslapio įkūrimo buvo surinkta daugiau kaip 1,2 mln. dokumentų[7] Organizacija yra gavusi apdovanojimų naujosios žiniasklaidos kategorijoje už paskelbtą informaciją.

2010 m. lapkričio 29 d. Wikileaks išplatino slaptus diplomatinius susirašinėjimus, smarkiai sukompromitavusius JAV užsienio politikos įvaizdį. Tarp pateiktų dokumentų svarbiausi yra Saudo Arabijos karaliaus raginimas JAV užpulti Iraną[8], Hillary Clinton inicijuotas JTO generalinio skretoriaus Ban Ki Muno bei kitų aukštų JTO pareigūnų sekimas bei jų biometrinės informacijos rinkimas[9], nekorektiški JAV diplomatų pasisakymai apie kai kurių valstybių valdovus ir kt.[10]

Šiuo metu organizacijoje dirba penki nuolatiniai darbuotojai, kurie už savo darbą negauna atlygio, taip pat apie 800 žmonių, kurie atlieka darbus esant reikalui.[11]

Šaltiniai

  1. Charles Arthur and Josh Halliday. "quote:"Germany-based WikiLeaks domain hosted in California"." Guardian. Nuoroda tikrinta 5 December 2010.
  2. "wikileaks dns killed, twitter." Nuoroda tikrinta Dec 2010.
  3. Haddow, Douglas. "Grim truths of Wikileaks Iraq video", The Guardian, 7 April 2010. Nuoroda tikrinta 2010 m. Balandžio 7 d.. “... a Sweden based non-profit website”
  4. Fundraising drive, wikileaks.org. Nuoroda tikrinta 2010 Balandžio 5 d.
  5. "Wikileaks:About." Wikileaks. Nuoroda tikrinta 2010 m. Gegužės 25 d..
  6. McGreal, Chris. Wikileaks reveals video showing US air crew shooting down Iraqi civilians, The Guardian, April 5, 2010.
  7. "Wikileaks has 1.2 million documents?." Wikileaks. Nuoroda tikrinta 28 February 2008.
  8. http://www.delfi.lt/news/daily/world/wikileaks-saudo-arabijos-karalius-ragino-jav-pradeti-puolima-pries-irana-hclinton-isake-sekti-jt-vadova.d?id=39106137
  9. http://www.delfi.lt/news/daily/world/jav-diplomatai-prasydavo-snipineti-uzsienio-lyderius.d?id=39111069
  10. http://www.delfi.lt/news/daily/world/jav-diplomatai-vputina-vadino-vadovaujanciu-patinu.d?id=39104863
  11. Julian Assange im Interview mit Stefan Mey: Leak-o-nomy: Die Ökonomie hinter WikiLeaks. Auf: stefanmey.wordpress.com, 1. Januar 2010. Abgerufen am 6. Januar 2010 (alternative Version).


Commons-logo.svg.png Vikiteka: Wikileaks – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+7733-45=7688 wiki spaudos ženklai).