XIV amžiaus 10-as dešimtmetis

XIV amžiaus dešimtasis dešimtmetis prasidėjo 1391 metais ir baigėsi 1400 metais.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis – 2 tūkstantmetis – 3 tūkstantmetis

Amžiai: XIII amžius – XIV amžius – XV amžius

Dešimtmečiai: 5-as 6-as 7-as 8-as 9-as - 10-as - 1-as 2-as 3-as 4-as 5-as

Metai: 1391 1392 1393 1394 1395 1396 1397 1398 1399 1400

Įvykiai

1391

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Didelis badas apėmė visą Lietuvą ir paskatino dalį gyventojų pasitraukti iš krašto.
• Sausio 9 d. buvo atšvęstos viestuvės tarp Ldk Vytauto duktės Sofijos Vytautaitės ir Maskvos dk Dmitrijaus Doniečio sūnaus Vasilijaus I Dimitraičio. Puota truko visą mėnesį.
• Gardino pilį apie 50 dienų buvo apgulusi Lenkijos karaliaus Jogailos, kovojančio su Vytautu, kariuomenė ir ją užėmė.
• Gardinui suteikta privilegijų prekybai ir amatams plėtoti.
• Naujas didysis magistras Konradas Valenrodas sudarė su Lenkijos karaliumi Jogaila ilgalaikę taikos sutartį. Tačiau dar tų pačių metų rudenį, spiriamas atvykėlių svečių, Ordinas vėl patraukė į Lietuvą. Buvo sugriauta nemažai lietuvių pilių ir pastatyta keletas naujų Ordino pilių ir jos perduotos Vytautui. Vytautas buvo nuo Ordino priklausomas.

1392

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Vytautas Gardino ir Lydos pilys atsiėmė ir leido prie pilies apsigyventi vokiečių riteriams.
• Pavasarį kun. Vytautas išleido savo seserį Rimgailė (Ona) už Mazovijos kun. Ziemowito III sunaus, dar neįšventintą Plocko vyskupą Henriką. Žiemą Henrikas mirė. Vyro nunuodijimu buvo kaltinama Rimgailė, vėliau kaltintojai nurimo.
• Pavasarį karalius Jogaila pasiūlė Vytautui tapti jo vietininku Lietuvoje. Vytautas priėmė pasiūlymą ir vasarą vėl sudegino trys Ordino pilys ir grįžo į Lietuvą.
• Karalius Jogaila paskirė savo brolį Vygantą vietininkų Lietuvije, bet jis birželio 28 d. mirė.
• Rugpjūčio 4 d. Vytautas sudarė Astravo sutartį su Jogaila, pagal kurią gavo Trakų kunigaikštystę ir tapo faktišku Lietuvos valdovu. Dabar Vytautas (Ldk iki 1430) valdė visą Lietuvą ir tas Rusijos sritis, kurios buvo įėjusios į valstybę. Laikui bėgant, šias sritis jis dar padidino.
• Ldk Vytautas pareikalavo prisiekti ištikimybę LDK Kijevo kunigaikščiui Vladimirui Algirdaičiui. Bet jam atsisakius, Vytautas ir Skirgaila pradėjo Kijevo kunigaikštystės antpuolį ir užėmė daug teritorijų.
• Podolės kunigaikštis Ldk Gedimino anūkas Teodoras Karijotaitis (Fiodoras) sukilo prieš Ldk Vytautą ir 1393 m. išvytas iš Podolės.
• Kaributas Algirdaitis atsisakė prisiekti Ldk Vytautui.
• Vokiečių Ordino broliai įsiveržė į pietų Lietuvą, į Gardino apylinkes. Gardinas ir Lydos pilis vėl buvo apgriautos kryžiuočių.
• Ldk Vytautas padovanojo Lengveniui Algirdaičiui Mstislavlio kunigaikštystė.
• Karaliui Jogailai Vitebsko kunigaikštystę atidavus valdyti Teodorui Vesnai, Švitrigaila jį nužudo ir užgrobia valdžią Vitebske.

1393

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Metų pr. netoli Lydos kautynėse su Ldk Vytauto kariuomene Kaributas Algirdaitis pateko į nelaisvę. Jo valdos buvo prijungtos prie Ldk domeno. Netrukus paleistas iš nelaisvės.
• Aukso Ordos chanas Tochtamyšas kreipėsi į Ldk Jogailą, siūlydamas jam karinę sąjungą ir prekybos santykių atnaujinimą.
• Vokiečių Ordino broliai įsiveržė į pietų Lietuvą, į Gardino apylinkes ir Žemaitiją. „Keletą dienų buvo ugnimi ir kardu žiauriai kariauta, žudyta ir plėšikauta“.
• Klaipėdos pilis buvo sugriauta per lietuvių antpuolį.
• Rudienį Moldovos ir Padolės kariuomenė buvo sutriuškinta Ldk Vytauto kariuomenes. Podolės valdovas Teodoras Karijotaitis su šeima pabėgo į Vengriją, kur tikėjosi pratesti kovą.
• Ldk Vytautas ir Skirgaila užėmė Vitebską, suėmė Švitrigailą ir išsiuntė jį į Krokuvą, kur jis buvo prižiūrimas sargybos.

1394

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Naujas didysis magistras Konradas fon Jungingenas su daugybe svečių surengė didelį žygį į Lietuvos gilumą. Kryžiuočiai vėl padarė Vilniui nemažai žalos. Naugarduko ir Lydos pilys vėl buvo apgriautos kryžiuočių, anglų ir prancūzų riterių.
• Ldk Vytauto prašymu Andrius Algirdaitis paleistas iš įkalinimo Lenkijoje.
• Liepos 14 d. Naugardo ir Mstislavlio kunigaikštis Lengvenis Algirdaitis (arba Simonas) vedė Maskvos dk Dmitrijaus Doniečio dukrą Mariją Dmitrovną. Iš santuokos žinomas jų sūnus Jurgis Lengvenaitis (Jurijus), dalyvavo Žalgirio mūšyje ir vadovavo vienam iš Smolensko pulkų.
• Ldk Vytautas apiplėšė Riazanės kunigaikščio valdas.

1395

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Rimgailė Kęstutaitė ištekėjo antrą kartą - už Moldovos gospodario Stepono I. Jis kovodamas Ldk Vytauto pusėje žuvo Vorsklos mūšyje.
• Paskleidęs gandus, kad eina ant totorių, Ldk Vytautas netikėtai pasirodė su kariuomenė prie Smolensko sienų. Visi Smolensko kunigaikščiai atvyko pas jį su dovanomis. Paėmęs dovanos, Vytautas kunigaikščius areštavo ir išsiuntė į Lietuva, po to priėjęs prie miesto, sudegino posadą, paėmė tvirtovę ir pasodino savo vietininkus.
• Kijevo kunigaikščiui Vladimirui Algirdaičiui atsisakius prisiekti ištikimybę LDK, Ldk Vytautas ir Skirgaila tesė Kijevo kunigaikštystės antpuolį ir jiems pasiekus Kijevą, Vladimiras Algirdaitis pasidavė be mūšio. Skirgaila (stačiatikišku vardas Ivanas) – Kijevo kunigaikštis.

1396

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Aukso ordos chanas Tochtamyšas, sumuštas didžiojo chano Timūro, pabėgo į Lietuvą ir paprašė Ldk Vytauto pagalbos, už tai pažadėjęs atiduoti jo valdžion visą Rusią. Vytautas sudarė paliaubas su kryžiuočiais ir visas jėgas sutelkė į Rytus. Padedant Tochtamyšui, jis tikėjosi greitai sukurti galingą valstybę ir tapti jos karaliumi.
• Švitrigaila drauge su Teodoru Liubartaičiu pabėgo į Vengriją, užmezgė ryšius su kryžiuočiais.

1397

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Sausio 11 d. Skirgaila (Ivanas), Ldk Algirdo ir jo antrosios žmonos Julijonos sūnus, nuo 1395 m. – Kijevo kunigaikštis, mirė Kijeve nunuodytas lietuviškosios Rusios stačiatikių hierarchų nurodymu (?). Palaidotas Kijevo Pečiorų vienuolyne.
• Balandžio 23 d. Gardinė Ldk Vytautas su kryžiuočiais pasirašė taikos sutartį, padarė reikšminga nuolaida Vokiečių Ordinui.
• Gegužės 9 d. Vilniaus vyskupo Andriaus rašte paminėta pirmoji mokykla LDK, ji pradėjo veikti netrukus po Vilniaus katedros pastatymo. Andrius Vasila įkūrė pranciškonų vienuolynus Lydoje ir Ašmenoje.
• Jonas Alšėniškis tapo LDK Kijevo vietininku.
• Ldk Vytautas surengė žygį prie Juodosios jūros ir į Krymą, iš Azovo ordos žemių parsivedė daug totorių bei karaimų, kuriuos įkurdino Trakų kunigaikštystėje. Prie Vytauto karių jau tuomet prisidėjo ir kryžiuočių pajėgos.
• Lapkričio 10 d. Lenkijos karalienė Jadvygos rūpesčiu Prahos universitete buvo įsteigta pirmoji žinoma lietuvių 12 vietų kolegija (collegium Lithuanium), kurioje iš Lietuvos atvykę jaunuoliai galėjo apsigyventi ir gauti materialinę paramą. Taip buvo suteikta galimybė LDK jaunuomenei siekti universitetinio išsilavinimo.

1398

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Ldk Vytautas surengė žygį prie Juodosios jūros ir į Krymą, iš Kaffos (Feodosija) ir Solchato (Staryj Krym) apylinkių parsivedė daug totorių bei karaimų, kuriuos įkurdino Trakų kunigaikštystėje. Vytautas ~380 karaimų šeimų atsivedė kaip karius, kaip dorus ir sąžiningus tarnus.
• Prūsijoje kartų su kareiviais atėjusi maro epidemija nusinešė 80 Ordino brolių.
• Kauno mieste susikūrė vokiečių pirklių gildija, palaikiusi artimus santykius su Hanzos miestais, tarp jų Ryga ir Karaliaučiumi.
• Spalio 12 d. Nemuno saloje Salyne Ldk Vytautas patvirtino taiką su Vokiečių ordinu ir atidavė jam Žemaitiją iki Nevėžio. Salyne susirinkę Lietuvos bajorai paskelbė Vytautą Lietuvos karaliumi.
• Lapkričio 14 d. mirė pirmasis Vilniaus vyskupas, pranciškonų vienuolis Andrius Vasila, palaidotas Vilniaus Katedroje. Jo rūpesčiu pastatyta Vilniaus katedra, Šv. Martyno koplyčia Aukštutinėje pilyje. Įkūrė Vilniaus Katedros mokyklą. Garsėjo kaip geras pamokslininkas.

1399

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Vokiečių ordinų riterių buvo puolama Medininkų žemė.
• Liepos 17 d. Krokuvoje mirė Jadvyga I-oji de Anjou - Lenkijos karalienė nuo 1384 m., Ldk Jogailos sutuoktinė nuo 1386 m., palaidota Vavelio katedroje. 1997 m. Popiežius Jonas Paulius II paskelbė ją Šventąją.
• Tamerlano totoriai įsiveržė giliai į LDK rusų žemes, sunaikino Kijevą, apiplėšė kraštą iki Lucko.
• Ldk Vytautas surengė pirmą kryžiaus žygį prieš totorius, kuri paskelbė Romos popiežius ir Konstantinopolio patriarchas. Su Lietuvos, Lenkijos, chano Tochtamišo atvestų totorių ir Vokiečių ordino kariuomene Vytautas atžygiavo iki Vorsklos upės, kur susitiko su totorių kariuomene. Rugpjūčio 12 d. įvykusiame mūšyje jis buvo visiškai sumuštas ir pats vos pabėgo. Tai sužlugdė Vytauto planus tapti Lietuvos karaliumi ir visos Rusios valdovu. Vorsklos mūšije žuvo Andrius Algirdaitis (Vingoldas) ir Dmitrijus Algirdaitis, Glebas ir Semionas Karijotaičiai. Švitrigaila Algirdaitis irgi dalyvavo Vorsklos mūšyje.

1400

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Vasario pr. Vokiečių ordinas su Ldk Vytauto ir Lotaringijos hercogo pagalba pirmą kartą užkariavo Žemaitiją. Vytautas buvo priverstas palaikyti su Ordinais gerus santykius.
• Liepos 26 d. karalius Jogaila reformavo Krokuvos akademiją pagal Sorbonos modelį. Į jį neraštingas valdovas stengėsi pritraukti studentus iš LDK.
• Kaune prasidėjo vienuolių pranciškonų Vytauto bažnyčios statyba.
• Švitrigaila iki 1402 m. Vakarų Podolės ir Severų Novgorodo kunigaikštis.
• Gruodžio pabaigoje karaliaus Jogailos ir Ldk Vytauto derybose Gardine buvo aptarta bei įvertinta susiklosčiusi situacija ir priimtas sprendimas, reiškęs naujo LDK ir Lenkijos santykių etapo pradžią.