XIV amžiaus 7-as dešimtmetis

XIV amžiaus septintasis dešimtmetis prasidėjo 1361 metais ir baigėsi 1370 metais.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis – 2 tūkstantmetis – 3 tūkstantmetis

Amžiai: XIII amžius – XIV amžius – XV amžius

Dešimtmečiai: 2-as 3-as 4-as 5-as 6-as - 7-as - 8-as 9-as 10-as 1-as 2-as

Metai: 1361 1362 1363 1364 1365 1366 1367 1368 1369 1370

Įvykiai

1361

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Kun. Kęstutis ir jo vedami žemaičiais Prūsijoje susikauna su kryžeiviais. Kovo 21 d. Kęstutis trumpam buvo patekęs į kryžiuočių nelaisvę ir uždarytas Marienburgo pilyje. Daug kryžeivių ėjo pasižiūrėti į jį.
• Elžbieta Gediminaitė (Danutė), Mazovijos kun. Vaclovo žmona, Plocke kuriam laikui priglaudė iš kryžiuočių nelaisvės pabėgusį brolį kun. Kęstutį.
• Pirmą kartą Kauno vardas paminimas rašytiniame šaltinyje - Kryžiuočių ordino metraštininko Vygando Marburgiečio „Naujojoje Prūsijos kronikoje".
• Mirus metropolitui Romanui, LDK stačiatikių bažnyčia tapo pavaldi šiaurės rytų Rusios metropolitui Aleksijui.

1362

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Viduržiemį įsiveržęs Prūsijon kun. Kęstutis užima Johanisburgo pilį, sudeginą Dansko miestą ir pilį. Grįžtančiam namo Kęstučiui kelią pastoja kryžiuočiai. Mūšyje kryžeivis Vindekenas išmeta iš balno Kęstutį, sunkiai jį sužeidęs paima nelaisvėn. Neužilgo, neaišku kokiomis aplinkybėmis, Kęstutis sveikas gyvas grįžta Žemaitijon.
• Kovo 13 d. – balandžio 16 d. kryžiuočiai po trijų savaičių apsiausties (gynybai vadovavo Kęstučio sūnus Vaidotas), sugriovė mūrinę Kauno pilį (pastatyta XIII a. antrojoje pusėje) ir pradėjo nuožmiausią kovų prieš Lietuvą etapą, trukusį beveik 20 metų.
• Spalio 17 d. Ldk Algirdas, pasinaudojęs Aukso ordos vidaus kovomis, sumušė totorius prie Mėlynųjų Vandenų upės ir užėmė Podolę bei Kijevą. Iš Kijevo žemės buvo išvyti Aukso ordos baskakai. Išvaduotą Kijevą atidavė valdyti vyriausiajam sūnui Vladimirui. Mėlynųjų Vandenų mūšis – pirmasis didelis mongolų-totorių pralaimėjimas Rytų Europoje. Po jo LDK valdos pasiekė tarptautinės prekybos pietinį kelią iš Vidurio Europos per Podolę į Genujos kolonijas Juodosios jūros šiaurinėje pakrantėje.
• Lietuva prijungė prie savęs Smolensko Toporecą.

1363

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Balandį magistras Vinrichas Kniprodė, nuniokojęs Naujojo Kauno ir Pieštvės pilis, atsitraukdamas apsupo Veliuonos pilį, panaudodamas apgulos mašiną ketvirtą dieną ją užėmė ir sudegino.
• Atvykus Bavarijos valdovui kryžeiviai įsiveržia Žemaitijon: Ariogalos, Pernaravos, Labūnavos žemės stipriai nuniokojamos, daug vietinių gyventojų išvaroma nelaisvėn.
• Lietuviai atstato Kauno, Pieštvės, Veliuonos pilys.
• LDK pirma karta puola Maskvos kunigaikštystė.
• Ldk Algirdas sumūšė Krymo totorių kariuomenė prie Dniepro žemupio ir įsiveržė į Kryma, užemė ir apiplėšė Chersonesą.

1364

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Prūsijoje lankėsi istoriografas Filipas de Mezjeras. Jo veikale „Senojo maldininko sapnas“ (Songe du vieil pelerin) aprašytos aprašytos ir smulkiai apibūdintos lietuvių karaliaus laidotuvių apeigos.
• Ordino didysis magistras Vinrichas Kniprodė įsibrovė į neginamą Žemaitiją. Jis ją „peržygiavo ir nusiaubė“ ir sumušė lietuvių kariuomenę.
• Plockė mirė Elžbieta Gediminaitė (Danutė) (g. apie 1302 m.) - Ldk Gedimino vyriausioji duktė. 1316 m. ištekėjo už Mazovijos Plocko kunigaikščio Vaclovo. Vaikai - Boleslovas ir Ona.

1365

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Lietuvių kunigaikščio sūnus, vardu Vaidotas, buvo Sembos vyskupo pakrikštytas ir pavadintas Henriku. Imperatoriaus dvare jį vadino lietuvių karaliumi Henriku. Svetimšaliai kunigaikščiai labai noriai parsigabendavo iš Lietuvos berniukų. Šie turėję kunigaikščių dvaruose pridėti jiems garbės. Karaliaučiuje buvo tam tikri užeigos namai, kuriuose šie berniukai buvo laikomi ir pardavinėjami (dr. G.Bujack, p.21).
• Ldk Algirdui ir Kęstučiui išvykus į Voluinę padėti broliui Liubartui, Ldk Kęstučio sūnus Butautas, susitaręs su bajorais ketino užgrobti valdžią Lietuvoje. Sąmokslui nepavykus, Vilniaus pilininko Dirsūno sulaikytas ir įkalintas Vilniuje. Bendrininkas Survila išgelbėjo jį ir užmušė Dirsūną. Butautas, Survila ir penkiolika jų šalininkų turėjo bėgti ir liepos 25 d. atvyko į Įsrutį pas Vokiečių ordino kryžiuočius. Vėliau Butautas Karaliaučiuje pakrikštytas Henriko vardu.
• Rugpjūčio mėn. Butauto vedama kryžiuočių kariuomenė su didžiuojų magistru Vinrichu Kniprodė per Ukmergę pasiekė Vilnių, bet jo neužėmė. Buvo nuniokota Kernavė ir Maišiagala. Po nepavykusio žygio Butautas nuvyko į Prahą pas Šv. Romos imperatorių, Vokietijos ir Čekijos karalių Karolį IV.
• Lietuvių žygio metu sunaikinta Ragainės ir kitos dvi gretimos pilys; lietuviai išsivedę 800 belaisvių.

1366

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Lenkija užėmė vakarinį Volynės pakraštį ir ilgainiui jame įsitvirtino, bet didžioji Volynės dalis liko LDK valdžioje.
• Mirė Jaunutis Gediminaitis, Ldk nuo 1341 m. gruodžio iki 1345 m. sausio ar vasario.

1367

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Metų pradžoje kryžiuočiai užpuolė ir sudegino Strėvos pilį, išžudę daug jos gynėjų, buvo pasiekti Trakai.
• Rugpjūčio 8 d., magistrui Vinrich Kniprodė su kariuomene pasirodžius šalia Veliuonos pilies, ją sudegino patys gynėjai, prieš tai pasitraukę iš pilies.
• Sudarytos prekybos sutartys su Livonija ir Ryga. Buvo nustatyti saugūs prekybos keliai, numatyta pirklių teisinė apsauga. Bet sutartis su Livonijos ordinu karo veiksmų nesustabdė.

1368

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Ldk Algirdas, remdamas savo uošvį Tverės kunigaikštį Mykolą, su Kęstučio, Smolensko ir Tverės pulkais surengė karo žygį į Maskvą. Lapkričio 21 d. šalia Maskvos buvo sutriuškintas maskviečių sargybinis pulkas. Bet paimti Maskvos nepavyko.

1369

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Kovo 6 d. ant Vilniaus Plikojo kalno miesto pagonys nukankino 14 pranciškonų vienuolių. Benešo Veitmiliškio kronikoje „... susirinko Vilniaus miestiečiai pagonys ir dideliu būriu atėjo prie vienuolyno, nenorėdami, kad būtų Romos tikėjimo krikščionių, vienuolyną sudegino ir septynius vienuolius sukapojo, o kitus septynis vienuolius, pririšę prie kryžių, paleido Nerimi žemyn, ...“ Ldk Algirdas žiaurei nubaudė kaltuosius.
• Kryžiuočiai, kuriems vadovavo maršalas Hermanas Šindenkopfas, po 5 parų trukusios apgulties, sunaikino Paštuvos (Vilkijos) pilį. Vygandas Marburgietis minį, kad Paštuvos pilis stovėjusi Nemuno saloje.

1370

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Vasario 18 d. įvyko Rūdavos mūšis. Vokiečių ordino kariuomenė, vadovaujama didžiojo magistro Vinricho fon Kniprodės, atrėmė LDK kariuomenę, patirdama didelių nuostolių.
• Ldk Algirdas remdamas savo uošvį Tverės kunigaikštį Mykolą, surengė karo žygį į Maskvą. Paimti Maskvos nepavyko.
• Briansko kunigaikštis Dmitrijus Algirdaitis, Ldk Algirdo sūnus, atrėmė Maskvos didžiojo kunigaikščio Dmitrijaus Doniečio puolimus.
• Pasinaudodami Lenkijos karaliaus mirtimi, LDK atkariavo visas Voluinės žemes.
• Konstantinopolio patriarchas Filotėjas kreipėsi į Ldk Algirdą, perduodamas rusų kunigaikščių skundus dėl jo kariuomenės įsibrovimų į jų sritys: „Karalius Algirdas mus užpuolė“.
• Kunigaikštis Vytautas vedė kunigaikščio Sudimanto seserį Oną, aukštos kilmės lietuvė.