XIV amžiaus 8-as dešimtmetis

XIV amžiaus aštuntasis dešimtmetis prasidėjo 1371 metais ir baigėsi 1380 metais

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis – 2 tūkstantmetis – 3 tūkstantmetis

Amžiai: XIII amžius – XIV amžius – XV amžius

Dešimtmečiai: 3-as 4-as 5-as 6-as 7-as - 8-as - 9-as 10-as 1-as 2-as 3-as

Metai: 1371 1372 1373 1374 1375 1376 1377 1378 1379 1380

Įvykiai

1371

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Ldk Algirdas nusiuntė Konstantinopolio patriarchui Filotėjui laišką , kuriame kaltinimą atmeta ir aiškina, kad ne jis, o maskvėnai pirmieji pradėjo puldinėti, ir tai padarė devynis kartus.
• Popiežius Jurgis XI nusiuntė laišką Mazovijos princui, Janušo tėvui kunigaikščiui Zemovitui III, primygtinai siūlydamas neleisti jo paveldėtojui padėti Lietuvos pagonims. Popiežius būtų pasmerkęs krikščionybę priėmusį kunigaikštį (princą Janušą) dėl sąjungos su pagonimis (Ona Danutė, Ldk Kęstučio duktė).

1372

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Prūsijoje vėl ėmę siausti maras (iki 1375 m.). Krikščioniškuose Vakaruose siausdavo didelės epidemijos, jos kartu su kareiviais ateidavo į Prūsiją.
• Kaip rašo von Barenas „Įsruties pilyje“, p.10: „riteriai naktį užpuolė 4 lietuvių kaimus; ir visus miegančius išžudė, didelius ir mažus, jaunus ir senus, ir grįžo atgal“.
• Ldk Algirdas, remdamas savo uošvį Tverės kunigaikštį Mykolą, surengė karo žygį į Maskvos valdas. Paimti Maskvos nepavyko. Tada sudaryta Liubutsko taikos sutartimi su Maskvos dk Dmitrijum Doniečių Algirdas pasižadėjo daugiau nebesikišti į Maskvos ir Tverės santykius.
• Hermanas Vartbergietis „Livonijos kronikose” rašo, kad Didysis magistras brolis Vinrichas iš Kniprodės Visų šventųjų dieną vedė derybas su lietuvių karaliais Algirdu ir Kęstučiu.

1373

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Livonijos magistras Vilhelmas de Vimersheimas nusiaubęs Vitten žemes, rašė Livonijos ordino metraštininkas Hermanas Vartbergietis.
• Sutinkant su Semeonovo metraščių, kunigaikščiai Andrius Algirdaitis ir Kęstutis suruošė puolimą į Perejaslavlio sritį.
• Lietuvai nepadėjo nė eilinis popiežiaus siūlymas krikštytis, į jį nereaguota. Lietuva, tapusi visiškai politiškai izoliuota, likusi be sąjungininkų, turėjo pasitikėti tik savo jėgomis.

1374

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Polocko (1342–1387 m.) kunigaikštis Andrius Algirdaitis (Vingoldas) balandžio ir gegužės mėn. vadovavo žygiams į Dinaburgą.
• Pirmą kartą paminėti Videniškiai.

Mirtys

• Frančeskas Petrarka, italų poetas, mąstytojas, mokslininkas, g. 1304.

1375

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Livonijos magistras Vilhelmas de Vimersheimas vasario mėn. nuniokotos Utten žemės, rašė Livonijos ordino metraštininkas Hermanas Vartbergietis.
• Andrius Algirdaitis (Vingoldas) kovo men. kartu su trimis broliais, Kęstučių ir Smolensko kunigaikščio sūnum, plėše Rygos vyskupo ir livonijos riterių žemęs.
• Ldk Algirdas įtikino Konstantinopolio patriarchą sukurti atskirą Kijevo, Rusios ir Lietuvos metropoliją kaip atsvarą senesnei Kijevo ir visos Rusios metropolijai, kurią dabar kontroliavo Maskva. Metropolitu buvo paskirtas energingas ir gudrus dvasininkas Kiprijonas.
• Ldk Algirdas užėmė Polocką.
• Tverė turėjo pripažinti Maskvos viršenybę ir atsisakyti sąjungos su Lietuva. Į Maskvos įtaką laikinai pateko ir Smolenskas.
• Ordinas su didesne kariuomene pasiekė Trakus, kunigaikščio Kęstučio buveinę. Bet apsuptis nebuvo sėkminga. Riteriai turėjo tenkintis apgrobę apylinkes.
• Liepos 27 d. mirė Bohemijos kronikininkas Benešas Veitmiliškis. Žinoma Benešo Veitmiliškio kronika, kurioje yra žinių apie LDK. Antrojoje dalyje aprašyti įvykiai iki 1374 m. Panaudota Karolio IV autobiografija.
• Žydų kartografas A. Kreskvas, pirmą kartą Lietuvos vardą paminėjęs kartografijoje, savo kataloniškame žemėlapyje pažymėjo Klaipėdą, Nemuną ir užrašė Litefanie Paganis – pagoniškoji Lietuva.

1376

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• LDK submonarchas Kęstutis pradėjo reziduoti jo paties iniciatyva pastatytoje Trakų pusiasalio pilyje.
• Rugpjūčio mėnesį kunigaikštis Kęstutis sėkmingai puolė Mintaują, paskui Duobelę, o paskui du kartus nužygiavo į Ordino žemes iki Vėluvos.
• Polocko kunigaikštis Andrius Algirdaitis (Vingoldas) rugpjūčio mėn. užpuole Rozitten pilį (Rėzeknė).
• Gardino pilį su miestu užvaldė ir vėliau perstatydino kunigaikštis Vytautas.
• Naugarduke buvo atkurta Lietuvos stačiatikių metropolija. Metropolijos reikėjo norint įtvirtinti teritorinius laimėjimus Rusioje.

1377

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Kryžiuočių antpolio metų buvo sunaikinta Merkinės pilis. Vasario 2 d. Prūsijos Ordino riteriai atėjo ligi Trakų ir Vilniaus, kurio dalį vasario 6 d. sudegino.
• Gegužės 24 d. Ldk Algirdas mirė, įpėdiniu palikęs sūnų Jogailą (Ldk I kartą iki 1381 m.). Kęstutis rėmė Jogailą. Mirusio Algirdo palaikai buvo sudeginti pagal pagonių papročius netoli Maišiagalos pilies. Pasak J. Dlugošo, „Algirdas buvo sudegintas kartu su puikiausiu žirgu, uždengtu perlais ir brangakmeniais atausta gūnia, apvilktas aukso apvadais spindinčiu drabužiu“. Hermanas Vartbergietis yrgį aprašo Lietuvos karaliaus (rex Letwinorum) Algirdo (Algerdes) laidotuves, kurios buvo labai iškilmingos (magna pompa).
• Sukilo vyriausiasis Algirdo sūnus Polocko kunigaikštis Andrius, kuris manė turįs daugiau teisių į sostą. Andrių parėmė dar du jo broliai ir Maskvos didysis kunigaikštis Dmitrijus. Ldk Jogaila Polocką atidavė valdyti Skirgailai. Tačiau prieš naująjį valdovą prasidėjo sukilimas ir Skirgaila buvo išvytas iš Polocko.
• Kunigaikštis Vytautas užėmė Įsruties pilį.
• Į Prūsija atvyko Austrijos hercogas Albrechtas su 62 riteriais ir 2000 ginklanešių. Karo dalyviai manė, kad kariauti Lietuvoje yra itin šlovinga ir svajojo Lietuvoje būti įšventintiems į riterius. Kunigaikščio Kęstučio narsumas tiesiog viliojo žygiui į Lietuvą (Lohmeyer, p.276).
• Rudenį Prūsijos Ordino riteriai su 30 000 kariuomenės patraukė į Lietuvą ir pasiekė Dubysą, nusiaubė kraštą, būriais žudė gyventojus ir, Austrijos hercogą Albrechtą III įšventinę į riterius, grįžo atgal.
• Lenkijos karalius Liudvikas I Dydysis organizavo žygį į Voluinė. LDK prarado Cholmo, Belzo ir Gorodlo žemes.
• Birutės ir Ldk Kęstučio dukra Miklausė Marija ištekėjo už Tverės dk Ivano Michailovičiaus, taip sustiprindama karinę sąjungą tarp LDK ir Tverės DK.

1378

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Kunigaikštis Kęstutis narsusis į vokiečių riterių užpuolimus dar atsikirto. Bet vis dažniau jis stengėsi derybomis pasiekti taiką su Ordinu.

1379

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Vasario mėnesį Livonijos magistras užpuolė Žemaitiją ties Minijos aukštupiu, ir neliko užpultuose kaimuose nesunaikinto nė vieno namo. Beveik tuo pačiu laiku buvo užpulta centrinė Lietuva ir niokojama su dar didesniu įnirtimu negu paprastai. Taigi juo toliau Ordinas veržiasi į rytus, juo žiauriau jis kariauja.
• Rugsėjo mėnesį Trakuose buvo sudaryta sutartis su Ordinų. Ji buvo keistoka. Pietų Lietuvos atskiros sritys turėjo būti neliečiamos. Tuo tarpu Žemaitija tebeturėjo likti karo sritimi: Ordinas troško ją užsikariauti.
• Žemaičiai ir skalviai su sembais sudegino Klaipėdos pilį.
• Kunigaikštis Skirgaila savo brolio Ldk Jogailos pavedimu lankėsi įvairiose Europos šalyse, informuodamas jų valdovus apie Jogailos ir kt. Algirdaičių apsisprendimą atsiversti į katalikybę.
• Jurgis Narimantaitis, kunigaikščio Narimanto Gediminaičio sūnus, pakviestas valdė Didįjį Naugardą.
• Žiemą Dmitrijus Algirdaitis, Ldk Algirdo sūnus, su šeima ir bajorais perėjo tarnauti Dmitrijui Doniečiui. Iš jo gavo valdyti Perejaslavlį (dab. Pereslavlis Zaleskis).

1380

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Vasario 27 d. Rygoje Ldk Jogaila ir Livonijos ordinas per įgaliotinius pasirašė paliaubų sutartį dėl laikinos savo valdų ir Polocko apsaugos nuo puolimų. Vinrichas Kniprodė sumaniai pasinaudojo Lietuvos kunigaikščių tarpusavio vaidais.
• Pasiekęs laikiną taiką su Ordinu, Ldk Jogaila sudarė koaliciją su Aukso Orda prieš Maskvą.
• Gegužės 7 d. Prahoje mirė Ldk Kęstučio sūnus Butautas (Henrikas). Palaidotas Prahoje Šv. Tomo bažnyčioje. 1413 m. jo brolis Vytautas užsakė Rekviem mišias jo atminimui.
• Gegužės 31 d. Dovydiškėse Ldk Jogaila su Vokiečių ordinu sudarė slaptą taikos sutartį dėl savo žemių apsaugos ir kuria įsipareigojo neremti Kęstučio, jei Ordinas pultų jo valdas. Tada Jogaila išskubėjo į pagalbą Mamajui, bet į mūšį pavėlavo.
• Rugsėjo 8 d. Maskvos kunigaikščiai Kulikovo lauke sutriuškino Ordos pajėgas. Dmitrijus Algirdaitis, Ldk Algirdo sūnus, vadovavo pulkui Kulikovo mūšyje.
• Kęstutis sužinojo apie Jogailos išdavystę ir nusprendė pašalinti jį iš Vilniaus.
• Žemaičiai surengė antpuolį prieš Klaipėdos pilį ir ją sudegino.
• Mirė Livonijos ordino metraštininkas, magistro kapelionas Hermanas Vartbergietis (vok. Hermann von Warteberge, lot. Hermani de Warteberge). Parašė Livonijos kroniką, daug kur minėdamas Lietuvos vietoves ir įvykius.