XVI amžiaus 1-as dešimtmetis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

XVI amžiaus pirmasis dešimtmetis prasidėjo 1501 metais ir baigėsi 1510 metais.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis2 tūkstantmetis3 tūkstantmetis

Amžiai: XV amžiusXVI amžiusXVII amžius

Dešimtmečiai: 6-as 7-as 8-as 9-as 10-as - 1-as - 2-as 3-as 4-as 5-as 6-as

Metai: 1501 1502 1503 1504 1505 1506 1507 1508 1509 1510

Įvykiai

1501

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Kovo 3 d. Ldk Aleksandras ir Livonijos ordino magistro Valterio Pletenberbo sudarė 10 metų karinė sąjunga, nukreiptą prieš Maskvos DK ir jos sąjungininką Pskovą.
  • Pavasario pab. ar vasaros pr. Ldk Aleksandro iniciatyva buvo sudaryta LDK ir Aukso Ordos karinio bendradarbiavimo sutartis, nukreipta prieš Maskvos DK ir jos sąjungininką Krymo chanatą.
  • Į Maskvą atvyko lenkų-vengrų pasiuntinybė, reikalavusi paliaubų, antraip grasino karine pagalba ginant Jogailaičių tėvoniją – LDK.
  • Birželio 7 d. Torunėje mirė Lenkijos karalius (nuo 1492 m.) Jonas Albrechtas. Palaidotas Vavėlio katedroje, palikuonių nepaliko. Ldk Aleksandras tuoj pat ėmę rūpintis gauti Lenkijos karalystės karūną.
  • Birželio 21 d. Ldk Aleksandro ir Livonijos ordino didžiojo magistro Valterio fon Pletenbergo pasirašyta Vendeno sutartis buvo reikalinga, norint atitraukti dalį Maskvos DK pajėgų iš rytinių LDK teritorijų.
  • Rugpjūčio 27 d. Livonojos kariuomėnes burys įtikinamai sutriuškino rusų armiją prie Sericos upės ties Izborsko.
  • Rugsėjį Ldk Aleksandras, pritardamas Vilniaus vyskupo Alberto Taboro siekiui padidinti Vilniaus vyskupijoje lietuviškai mokančių kunigų skaičių, šio vyskupo naudai atsisakė vad. valdovo patronato teisės 28 Vilniaus vyskupijos parapijose.
  • Rudienį rusų kariuomėne pradėjo LDK ir Livonijos konfederacijos puolimą, apiplėše kai kurias Livonijos ir Kurliandijos žemęs.
  • Spalio 2 d. – Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis išrinktas Lenkijos karaliumi.
  • Spalio 3 d. Piotrkovo elekciniame seime Lenkijos taryba su LDK atstovais susitarė, kad Lenkija ir Lietuva bus sujungta į vieną valstybę su bendrais pasitarimais ir karaliumi.
  • Spalio 23 d. Ldk Aleksandras kartu su Ponų tarybos nariais pasirašė Melniko aktą, skelbiantį Lenkijos karalystės ir LDK susijungimą į vieną valstybę su bendru seimu, bendra kariuomene ir bendra pinigų sistema. Bet spalio 30 d. Lietuvos seimas atmete jį kaip žeidžianti Lietuvos valstybinį savarankiškumą.
  • Lapkričio 4 d. MDK kariuomėne prie Mstislavlio sumušė LDK armiją, bet pilies nepaėme ir gryžo su belaisviais į Maskvą.
  • Gruodžio 12 d. Ldk Aleksandras Krokuvos katedroje jaunesniojo brolio kardinolo Frederiko Jogailaičio buvo karūnuotas Lenkijos karaliumi.

1502

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Prasideda Ispanijos-Prancūzijos karas dėl Neapolio.
  • Kristupas Kolumbas išplaukė į ketvirtąją kelionę.
  • Montesuma II-asis tampa actekų valdovu.
  • Prasideda Safavidų dinastija.
  • Sutriuškinęs Didelės ordos chaną, Krymo chanas Mengli-Girei užpuolė ir aptuštino dalį dešniakrantės Ukrainos ir Lenkijos.
  • Birželio mėn. Stanislovas Kiška, LDK valstybės ir karinis veikėjas, diplomatas, vadovavo Smolensko gynybai nuo Maskvos DK.
  • Rugsėjo 13 d.įvyko mūšis prie Smolino ežėro, kur LDK sąjungininkės Livonijos konfederacijos 5 tūkst. kariuomenė, vadovaujama magistro Valterio fon Pletenbergo, sutriuškino daug didesnę ~ 12 tūkst. MDK ir jos sąjungininko Pskovo kariuomenę.
  • Rugsėjo 16 d. Smolensko gynėjai atrėmė Rusijos kariuomenės puolimą.
  • Livonijos konfederacijos riteriai du kartus nesėkmingai bandė užimti MDK Pskovą ir Izborską.

Gimimo dienos

1503

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • MDK kariuomenė užemė Toporeco pavietą.
  • Kovo 14 d. Krokuvoje mirė kardinolas (nuo 1493 m.) Friderikas Jogailaitis – Ldk Kazimiro Jogailaičio ir Elžbietos Habsburgaitės sūnus.
  • Kovo 28 d. šešerių metų Blagoveščensko paliaubų sutartimi baigėsi antrasis LDK ir Maskvos DK karas. Lietuva neteko ketvirtadalio, ~210 tūkst. km² teritorijos (Brianską, Černigovą, Severėnų Naugardą, Gomelį, Starodubą, Toropecą ir kt.).
  • Balandžio 2 d. buvo pasirašyta taikos sutartys tarp Livonijos konfederacijos ir MDK, kuri apsaugojo Livonijos sienas. Maskvos dk Ivanas III sudarė su Livonijos ordinu paliaubas 50-iai metų, pagal kurias ordinas turėjo kasmet mokėti Rusijai duoklę už Dorpato miestą.
  • Rugpjūčio pab. − rugsėjo pr. Krymo totoriai jau niokojo Slucko, Klecko, Nesvyžiaus apylinkes. Iškilo tiesioginis pavojus sostinei. Maskvos dk Ivanas III specialiai kurstė nenutraukti antpuolių į Lietuvą.
  • Rugsėjo 6 d. Ldk Aleksandras leido Vilniaus miestiečiams apjuosti Vilnių gynybine mūro siena su vartais pagrindiniuose keliuose. Susirūpinus apsauga nuo galimų totorių antplūdžių, Vilniaus gyventojai privilegija buvo atleisti nuo karinės prievolės. Statyba baigta 1522 m. Vilniaus vaivada Mikalojus Radvilaitis apjojo miestą ir pažymėjo gynybinės sienos, vartų ir bokštų statybos vietas.
  • Ldk Aleksandras suprato, kad be gaivinančio žydų kapitalo poveikio sunkių karų su Maskva bei nuolatinių grobiamųjų Krymo totorių puldinėjimų nualintą LDK ūkį gali ištikti tikra katastrofa, jau nebedraudė LDK judėjams gyventi jų gimtosiose vietose.
  • Rudenį Ldk Aleksandro favoritu ir artimiausiu patarėju tapo totorių kilmės kunigaikštis Mykolas Glinskis.
  • Krymo chano raitelių būriai įsiveržė ir į tikrąją Lietuvą ir pasiekė net Vilniaus apylinkes. Krymo totoriai puolė Krėvos pilį, Naugardukas buvo sugriautas.

Gimimo dienos

1504

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

Gimimo dienos

1505

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vasario 26 d. LDK Seimas Breste atmetė 1501 m. „Melniko uniją“. Šiai unijai nepritarė ir pats Ldk Aleksandras. LDK ir toliau liko atskira valstybė, turinti su Lenkija tik bendrą valdovą.
  • Gegužės 3 d. Radomo seime Lenkijos karalius Aleksandras pasirašė „Radomo konstituciją“, dar žinoma kaip įstatų sąvadas „Nihil novi“. Sąvadas draudė karaliui priiminėti svarbius naujus įstatymus be šliachtos sutikimo.
  • Nuo birželio mėn. Ldk Aleksandras buvo suparalyžiuotas.
  • Rugpjūčio 30 d. Krokuvoje mirė karalienė Elžbieta Habsburgaitė, Šventosios Romos imperijos imperatoriaus, Čekijos ir Vengrijos karaliaus Albrechto II duktė, Kazimiero Jogailaičio sutuoktinė nuo 1456 m. Sulaukė 6 sūnūs ir 7 dukras. Keturi jos sūnus tapo karaliais, todėl ją vadino „karalių motina“.
  • Naugarduko vietininkas Albertas Goštautas gynė Naugarduką nuo totorių.

1506

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

Mirtys

1507

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1508

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vasario 2 d. Gardine prasidėjo Glinskio maištas. Vietos gyventojai Glinskio nerėmė. Jį parėmė Krymo chanas Menglis Girėjus ir Moldavijos valdovas Bogdanas III. Mykolas Glinskis siekė bent atskirti nuo LDK stačiatikių gyvenamąsias žemes ir tapti jų kunigaikščiu.
  • Kovo mėn. Mykolas Glinskis su giminaičiais pasidavė Maskvos dk Vasilijaus III globai.
  • Gegužės mėn. pabaigoje maištininkai neįstengę užimti Slucko ir Minsko, Oršoje susijungė su MDK kariuomene.
  • Liepos 13 d. LDK kariuomenė, padedama lenkų samdinių, kuriai vadovavo Lietuvos didysis etmonas Konstantinas Ostrogiškis, sumušė MDK kariuomene prie Oršos. Glinskio maištą numalšinus, Mykolui Glinskiui su šalininkais leista išvykti į Maskvą.
  • Konstantinas Ostrogiškis užėme Belyj, Toporeca ir Dorogobuža miestus ir stipriai aptuštino aplinkinės srytis. Tai paskatino deryboms ir spalio 8 d. MDK pasirašyti „amžiną“ taiką su LDK.

1509

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Pasirašyta LDK ir Maskvos DK amžinoji taika. Abi pusės pasižadėjo neliesti viena kitos pripažintų žemių ir laisvai praleisti per savo teritoriją kitos valstybės pasiuntinius ir pirklius.

1510

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

Gimimo dienos

  • Martynas Mažvydas – kunigas, lietuvių kultūros veikėjas, pirmosios lietuviškosios knygos autorius.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+14690-0=14690 wiki spaudos ženklai).