XV amžiaus 2-asis dešimtmetis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio XV amžiaus 2-as dešimtmetis)
Jump to navigation Jump to search

XV amžiaus antrasis dešimtmetis prasidėjo 1411 metais ir baigėsi 1420 metais

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis2 tūkstantmetis3 tūkstantmetis

Amžiai: XIV amžiusXV amžiusXVI amžius

Dešimtmečiai: 7-as 8-as 9-as 10-as 1-as - 2-as - 3-as 4-as 5-as 6-as 7-as

Metai: 1411 1412 1413 1414 1415 1416 1417 1418 1419 1420

Įvykiai[taisyti]

1411[taisyti]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1412[taisyti]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Jeronimas Prahiškis (ček. Jeroným Pražský), pakviestas į Lenkijos karaliaus Jogailos dvarą, gyveno Krokuvoje, ten sakė pamokslus ir diskutavo su katalikų dvasininkais.
  • Aleksandros Algirdaitiės ir Zemovito IV dukra Cimburga ištekėjo Budoje už Austrijos hercogo Ernsto Geležinio. Tuo metu Šventosios Romos imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis buvo tarpininkas derybose tarp Aleksandros brolio Jogailos ir Teutonų ordino ginčijamas Žemaitijos sienas nustatyti.

1413[taisyti]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Tarpininkaujant Vengrijos karaliui, gegužės 3 d. Ldk Vytautui buvo pripažinta visa Žemaitija, dešinysis Nemuno krantas ir Klaipėda (Caloypede). Vokiečių Ordinas imperatoriaus arbitro Benedikto Makro sprendimo nepripažino ir pradėjo Europoje naują propagandinę kampaniją prieš LDK bei Lenkiją.
  • Ldk Vytautas rezidavo Žemutinėje pilyje. Trakai tapo administracinių vaivadijos centrų ir po Vilniaus buvo svarbiausias didžiojo kunigaikščio rezidencija bei tarptautinių pasitarymų vieta.
  • Jeronimas Prahiškis (ček. Jeroným Pražský), atvykęs į Ldk Vytauto dvarą, su juo lankėsi Vitebske ir kitose LDK vietose, Pskove demonstravo savo priešiškumą popiežiaus kurijai. Jam pradėjus kirsti šventąsias giraites, Vytautas jį išsiuntė iš šalies.
  • Spalio 2 d. tarp Lietuvos ir Lenkijos sudaryta Horodlės unija, įteisinusi pastovią Ldk instituciją. Lietuvos didieji kunigaikščiai ir Lenkijos karaliai turėjo būti renkami abiejų valstybių sutarimu. Lenkijos bajorai Lietuvos bajorams suteikė savo herbus. Abi pusės pareiškė nepradėsiančios karo be vienos iš jų sutikimo. LDK įvestas teritorinis administracinis padalijimas.
  • Lapkričio 11 d. karalius Jogaila ir Ldk Vytautas išvyko krikštyti žemaičių. Jogailos nurodymu sunaikintas prie Nevėžio buvęs bokštas, kuriame degusi šventoji ugnis. Pradėti kirsti šventieji miškai, naikinti aukurai.

1414[taisyti]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vilniuje ir Kaune, Trakų ir Punios pilyse lankėsi ir jas aprašė Burgundijos hercogo Jono Bebaimio pasiuntinys Žilberas de Lanua (Guillebert de Lannoy). Žiema jį priėmė Ona Vytautienė.
  • Liepos 28 d. Ankaimė (Aukaimė) Žemaitijoje mirė paskutinis (74-tasis) visos lietuvių žemės Krivis Krivaitis Gintautas [Krewe-Krewayto, nomine Gintowtus].
  • Arbitro Benediktui Makros misijai neišsprendus ginčo ir deryboms iširus, vasarą Vytauto ir Jogailos kariuomenės įsiveržė į Ordino žemes. Po keletą mėnesių trukusių karo veiksmų, popiežiui bei imperatoriui tarpininkaujant, buvo sudarytos paliaubos, ir abi kariaujančios pusės sutiko, kad ginčą spręstų visuotinis bažnytinis Konstancos susirinkimas.
  • Konstanco susirinkimas – šešioliktasis Visuotinis Bažnyčios susirinkimas, vykęs 1414–1418 m. Konstance (Vokietija). Iš viso įvyko 45 posėdžiai, kuriuose dalyvavo įvairių šalių ir tautų atstovai, taip pat ir lietuvių bei žemaičių.

1415[taisyti]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sausio 17 d. – popiežius Jonas XXIII anuliavo Kryžiuočių ordinui anksčiau suteiktas teises valdyti užkariautas Lietuvos žemes.
  • Metu pradžioje į Konstancą atvyko LDK ir Lenkijos interesams atstovavusi delegacija, turėjusi plačius įgaliojimus pasirašyti taiką su Vokiečių Ordinu. Gegužės 11 d. susirinkimas sudarė komisiją ginčui ištirti, o abi pusės pateikė raštu suformuluotus reikalavimus.
  • Liepos 6 d. Konstanco susirinkimo sprendimu ant laužo sudegintas Janas Husas, apkaltintas erezija.
  • Lapkričio 14 d. Naugarduke Ldk Vytauto iniciatyva Kijevo ir Lietuvos stačiatikių metropolitu išrinktas bažnytinės unijos su katalikais šalininkas Grigorijus Camblakas.
  • Į Konstanco susirinkimą atvykusi šešiasdešimties augalotų bajorų žemaičių delegacija buvo iškilmingai priimta katedroje.
  • Moldavijos gospodarius Aleksandras Gerasis kaip vasalas atnaujino sutartį su Lenkijos karaliu Jogaila.

1416[taisyti]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vasario 6 d. Konstanco bažnytiniame susirinkime perskaitytas žemaičių skundas „Žemaičių pasiūlymas“ prieš kryžiuočius. Vasario 13 d. kaltinimą prieš Vokiečių ordiną perskaitė Lietuvos ir Lenkijos delegacija. Atremdama Vokiečių ordino atstovų kaltinimus Jogailai teigė, kad esą Birutė dar gyvenusi po Kęstučio mirties, su ja buvo elgiamasi pagarbiai ir mirusi jį prideramai palaidota.
  • Kovo 21 d. Krokuvoje mirė Lenkijos karaliaus Jogailos antruoji sutuoktinė karalienė Ona Cyleiska. 1408 m. ji pagimdė jam dukra Jadvyga. Palaidota Vavelio katedroje.
  • Gegužės 30 d. Konstanco susirinkimo sprendimu apkaltintas erezija ir ant laužo sudegintas Jano Huso pasekėjas Jeronimas Prahiškis. Jo sudeginimas davė pradžią husitų judėjimui.
  • Metropolitas Grigorijus Camblakas perkėlė stačiatikių metropoliją iš Kijevo į Vilnių.
  • Liepos 5 d. lenkas, teisės profesorius Paulius Vlodkovičius visuotiniame Konstancos bažnytiniame susirinkime pristatė traktatą apie pagonių teises, kuriame pagrindžiamos pagonių teisės ir smerkiama kryžiuočių vykdoma politika.
  • Liepos mėn. Konstanco susirinkime lietuvių ir lenkų delegacija pareikalavo kryžiuočių grąžinti Klaipėdos pilį. Susirinkimas įgaliojo Vilniaus vyskupą ir Lvovo arkivyskupą organizuoti Žemaitijos krikštą.
  • Prūsijoje nuo maro mirė Kulmo vyskupas, Sembos vyskupas, didysis komtūras Friedrichas von Zollenas ir 86 Ordino broliai. Vakaruose siausdavo didelės epidemijos kartu su kareiviais ateidavo ir į Prūsiją.
  • Žemaitijoje pradėta parapinių bažnyčių statyba.
  • Spalio 15 -17 d. Veliuonos pilije vyko Ldk Vytauto ir Lenkijos karaliaus Jogailos diplomatinis susitikimas su Ordino atstovais.

1417[taisyti]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Žemaitijos krikštas.
  • Gegužės 2 d. Sanokė susituokė 66 metų Lenkijos karalius Jogaila ir Elżbieta Granowska. Daug kas buvo nepatenkintas šiuos santuokos, nes manė, kad 45 m. karaliene negalės pagimdyti sosto įpėdinio.
  • Spalio 23 d. įkurta Žemaičių (Medininkų) vyskupija, kurios pirmuoju vyskupu tapo Trakuose konsekruotas Motiejus Trakiškis (iki 1422 m.). Ldk Vytautas Didysis Varniams (Medininkams) suteikė miesto teises.

1418[taisyti]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vasario 1 d. Konstanco susirinkimas, dalyvaujant naujai išrinktam popiežiui Martynui V, išklausė paskirtųjų vyskupų ataskaitas apie Medininkų vyskupystės įsteigimą Žemaitijoje ir jos gyventojų krikštą.
  • Vasario 25 d. Konstanco bažnytiniame susirinkime Kijevo ir Lietuvos stačiatikių metropolitas Grigorijus Camblakas kėlė stačiatikių ir katalikų bažnyčių unijos idėją.
  • Kovo 24 d. Švitrigaila pabėgo iš Kremeneco ir su šalininkais pasitraukė į Vengriją, užmezgė santykius su kryžiučiais, kurstė žemaičių sukilimą.
  • Žemaitijos valstiečių sukilimas. Klaipėdos miestas dar karta buvo nusiaubtas žemaičių.
  • Rugpjūčio 31 d. (11 d.?) Trakuose mirė Ona Vytautienė – Ldk Vytauto pirmoji žmona. Ištekėjo už Vytauto apie 1370 m. Palaidota Vilniaus katedroje. Gavęs žinią apie jos mirtį, Vokiečių ordino magistras įsakė atlaikyti už jos vėlę šv. mišias ir vigilijas visose Ordino bažnyčiose.
  • Spalio 13 - 22 d. Veliuonos pilije vyko Ldk ir Lenkijos valdovų diplomatinis susitikimas su Ordino atstovais.
  • Žygimantas Kaributaitis atvyko pas Husitus į Čekija. Jis bandė įkalbėti Lenkijos karalių Jogailą palaikyti judėjimą.

1419[taisyti]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Gegužės mėn. įvyko naujos bevaisės LDK ir Lenkijos derybos su Ordinu Gnievkove, dalyvaujant popiežiaus Martyno V legatui.
  • Gegužę Švitrigaila Košicuose susitaikė su Lenkijos karaliumi Jogaila ir 1420–1430 m. tapo Černigovo (Trubčevsko, Briansko, Severų Naugardo) kunigaikštis.
  • Vasarą, sutelkus LDK ir Lenkijos jungtinę kariuomenę Prūsijos pasienyje, ginčas su Ordinu vėl buvo atiduotas imperatoriaus Zigmanto arbitražui.
  • Liepos 15 d. – Jogaila ir Vytautas su Danija bei su ja unijoje buvusiomis šalimis sudarė sąjungą prieš Ordiną.
  • Sudegė Jogailos statyta Vilniaus katedra. Po gaisro jos sienos buvo nugriautos ir Ldk Vytauto iniciatyva pastatyta nauja žymiai didesne Katedra.
  • Kai 1418 m. mirė Valakijos gospodaris Mirča Senasis, jo žmona Kęstučio ir Birutės dukra Rimgailė (Ona, Elzbieta) ištekėjo ketvirta karta - už Moldavijos kun. Aleksandro I Gerojo, išsiskyrė 1421 m., mirė ne savo mirtimi 1433 m.

1420[taisyti]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sausio 6 d. imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis Vroclave paskelbė arbitražinį sprendimą dėl nepripažinimo visam laikui Žemaitijos Lietuvai.
  • Gegužės 12 d. mirė trečoji Lenkijos karaliaus Jogailos sutuoktinė karaliene Elżbieta Granowska.
  • Vasarą Vroclave imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis paskelbė sprendimą, patvirtinusį, kad galioja 1411 m. Torunės taika. Tai yra po Vytauto ir Jogailos mirties Lietuva prarastų Žemaitiją. Popiežiaus Martyno V mėginimai pakoreguoti Vroclavo sprendimą abiem pusėms priimtina linkme nedavė rezultatų. Lietuvos ir Lenkijos santykiai su Vokiečių Ordinu dar labiau paaštrėjo.
  • Rugsėjo 8 – 11 d. Veliuonos pilije vyko Ldk Vytauto ir Lenkijos karaliaus Jogailos diplomatinis susitikimas su Ordino atstovais.
  • Metu pabaigoje, po sekmingo Smolensko užkariavimo, Ldk Vytautas ir Lenkijos karalius Jogaila sustojo pas Drucko kunigaikštį Semioną Dmitrijevą. Ten Jogaila susipažyno su busimą sąvo ketvirtojį žmoną, Dmitrijus Algirdaičio anukė Sofija Alšėniškė.


Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius (+51-0=51 wiki spaudos ženklai).