XV amžiaus 4-asis dešimtmetis

XV amžiaus ketvirtasis dešimtmetis prasidėjo 1431 metais ir baigėsi 1440 metais.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis – 2 tūkstantmetis – 3 tūkstantmetis

Amžiai: XIV amžius – XV amžius – XVI amžius

Dešimtmečiai: 9-as 10-as 1-as 2-as 3-as - 4-as - 5-as 6-as 7-as 8-as 9-as

Metai: 1431 1432 1433 1434 1435 1436 1437 1438 1439 1440

Įvykiai

1431

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Sausio mėn. Sandomiero suvažiavime lenkai pareikalavo perleisti Volynę ir Podolę Lenkijai, o Švitrigaila turi prašyti patvirtinti jį didžiuoju kunigaikščiu.
• Sausio 25 d. Ldk Švitrigaila sudarė sutartį su Naugardu, pavasarį pagalbą pažadėjo Mazovijos kunigaikštis Vladislovas, metų pabaigoje susitarta su Pskovu.
• Ldk Švitrigaila pakvietė Žygimantą Kaributaitį pas save į tarnybą.
• Birželio 19 d. mirė Lengvenis Algirdaitis - Naugardo ir Mstislavlio kunigaikštis, žymus LDK veikėjas (g. 1360 m.). Žalgirio mūšyje jis vadovavo tryms Smolensko pulkams.
• Birželio 19 d. Ldk Švitrigaila su Ordinų sudarė savitarpio pagalbos sutartį (Skirsnemunės sutartis) ir liepos 3 d. paprašė pagalbos kovose su lenkais.
• Liepos 4 d. Lenkija paskelbė karą Lietuvai. Jogaila paskelbė Švitrigailą uzurpatoriumi. Liepos pab. Lenkai paėmė Vladimirą ir priartėjo prie Lucko. Prie Styrės upės sumušė Švitrigailos kariuomenę.
• Rugpjūčio 13 d. lenkų puolimas prieš Lucką buvo atmuštas, rugpjūčio 26 d. buvo sudarytos trumpos paliaubos ir sudaryta Čartorisko sutartis, pagal kurią Podolė buvo padalinta tarp Lietuvos ir Lenkijos.
• Rugpjūčio 17 d. Kryžiuočiai paskelbė Lenkijai karą, rugpjūčio 23 d. įsiveržė į Lenkiją ir ėmė naikinti apylinkes. Tuo pačiu metu moldavai užpuolė Lenkiją iš pietų.
• Rugsėjo 13 d. Kryžiuočių kariuomenė buvo sutriuškinta prie Naklo nad Notecia miesto.
• Atsakydami į Podolės užemimą, Ldk Švitrigailos šalininkai Vilniuje sulaikė Lenkijos karalių Jogailą, per prievarta jį laikydami iki 1432 m. vasario mėn.

1432

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Balandžio mėn. Sieradzo suvažiavime Lenkija pripažino, nors ir laikinai, LDK valstybinį atskirumą. Švitrigaila iki gyvos galvos buvo pripažintas Ldk.
• Rugsėjo 1 d. naktį Ašmenoje Žygimantas Kęstutaitis nušalino nuo valdžios Švitrigailą. Sąmokslą organizavo Laurynas Zaremba.
• Švitrigaila pabėgo į Polocka ir išlaikė valdžią Polocke, Vitebske, Smolenske, Kijeve, Volynėje, Rytų Podolėje. Žygimantas Kęstutaitis įsitvirtino etninėje Lietuvoje su Vilniumi ir Žemaitija, Palenkėje, Breste, Gardine, Minske.
• Spalio 15 d. Gardine Žygimantas Kęstutaitis (Ldk iki 1440 m.) davė Jogailos įgaliotiniams raštą (Gardino sutartis), kuriuo pasižadėjo valdyti Lietuvą kaip Lietuvos „vyriausiojo kunigaikščio“ Jogailos vietininkas ir po mirties „grąžinti“ Jogailai ir jo įpėdiniams. Lenkijos karalius Jogaila suligino LDK „rusėnų ir lietuvių“ teises.
• Spalio 18 d. Buvo išleistas atskiras dokumentas, kuris įpareigojo Žygimanto Kęstutaičio sūnų Mykolą Žygimantaitį ateity nekovoti dėl Ldk titulo ir nesudarinėti suokalbius su kitomis valstybėmis.
• Gruodžio 8 d. Ašmenos mūšyje Ldk Žygimantas Kęstutaitis sumušė Švitrigailos kariuomenę.

1433

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Sausio 3 d. Krokuvoje karalius Jogaila pasirašo aktą, patvirtinantį Gardino sutartį, taigi ir visus Žygimanto Kęstutaičio įgaliojimus ir įsipareigojo remti Žygimantą kare prieš Švitrigailą.
• Sausio 20 d. Trakuose Ldk Žygimantas Kęstutaitis pasižadėjo ištikimybę Jogailai.
• Sausio 30 d. – Livonijos magistras paskelbė karą Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Kęstutaičiui ir įsiveržė į Lietuvos žemes.
• Rugpjūčio mėn. Krėvos pilį užėmė Švitrigailos šalininkų kariuomenė.
• Lydos pilis apsiginė nuo Švitrigailos kariuomenės užpuolimų.
• Gruodžio 25 d. Lenkijos karalistė ir Vokiečių ordinas pasirašė 12 metų Lenčicos paliaubos. Spaudžiamas Prusijos gyventojų, Vokiečių ordinas turėjo sutikti su lenku salygą ir nutraukti santikius su Ldk Švitrigaila.

1434

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Vasario 27 d. Gardine Ldk Žygimantas Kęstutaitis pasižadėjo ištikimybę Jogailai.
• Balandžio 20 d. Plonske mirė Ldk Algirdo ir jo antrosios žmonos Julijonos jauniausia dukra Aleksandra (g. ~1370 m.). 1387 m. Aleksandra ištekėjo už Mazovijos kunigaikščio Zemovito IV.
• Gegužės 6 d. Trakuose kunigaikščiams ir bajorams Ldk Žygimanto Kęstutaičio išduota privilegija LDK kilmingųjų stačiatikių teises sulygino su bajorų katalikų teisėmis.
• Birželio 1 d. Gorodoke (Lvovo sr.) mirė Lietuvos vyriausiasis kunigaikštis (1377-1401 m.) ir Lenkijos karalius (nuo 1386 m) Jogaila (g. 1348 m. Vilniuje). Birželio 18 d. palaidotas Vavelio katedroje.
• Liepos 25 d. Vladislovas III Varnietis, Jogailos sūnus – Lenkijos karalius (iki 1444 m.).
• Žlugus husitų judėjimui, Žygimantas Kaributaitis aplinkiniais keliais grižo į Lietuvą ir prisijungė prie Švitrigailos. Stačiatikiška LDK dalis bent iki 1435 m. didžiuoju kunigaikščiu laikė Švitrigailą.
• Per Švitrigailos kariuomenės antpolius Lyda buvo sudeginta.

1435

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Vasario 7 d. Žygimanto Kęstutaičio sūnus Mykolas Žygimantaitis apsiženijo antra karta, su Mazovijos kunigaikščio Boleslavo III dukra Efimija Mazovietė.
• Pirmasis Žemaičių vyskupas Motiejus Trakiškis kovai su husitais įkurta inkvizicinė institucija.
• Ldk Žygimantas Kęstutaitis suteikė Ukmergėi Magdeburgo savivaldos teisės.
• Liepos 26 d. Švitrigailos nurodymų, įtarus susirašinėjimu su Žygimantu Kęstutaičiu, Vitebskė buvo ant laužo sudegintas Kijevo ir visos Rusijos stačiatikių mitropolitas Gerasimas.
• Rugsėjo 1 d. Pabaisko mūšyje LDK ir Lenkijos kariuomenė visiškai sutriuškino Švitrigailos ir jo sąjungininko Livonijos ordino kariuomenę. Švitrigailos kariuomemės vyriausiasis vadas Žygimantas Kaributaitis po kelių dienų mirė nelaisvėje nuo žaizdų (g. ~1395 m.).
• Orša po apsupties pasidavė Mykolo Žygimantaitčio kariuomenėi. Smolensko pasiuntiniai pripažino Ldk Žygimantą Kęstutaitį. Tik Vytebskas ir Polockas priešinosi, gaudami pagalbos iš Livonijos.
• Gruodžio 4 d. sušauktas Valkos landtagas galutinai įtvirtino konfederacinį Livonijos valstybės pobūdį.
• Gruodžio 31 d. Kujavijos Bresto Amžinosios taikos sutartimi Vokiečių ordinas įsipareigoją niekada neberemti Švitrigailos ar kito pretendento į Lietuvos sostą (Brastos taika).

1436

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Gegužės 18 d. Jokūbas Trakiškis - ketvirtasis Žemaičių vyskupas (iki. 1439 m.).
• Vytebskas po šešių savaičių apgulties pasidavė Mykolo Žygimantaitčio kariuomenėi. Polockas, negaudamas pagalbos iš Švitrigailos, po apgulties taip pat pasidavė Ldk Žygimantui Kęstutaičiui.

1437

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Rugsėjo 1 d. aktu Švitrigaila net pažadėjo ištikimybę Lenkijai, ir taip išplėtė jos galimybes kištis į LDK vidaus reikalus.
• Rugsėjo 4 d. Lvovė Švitrigaila su lenkų ponais pasirašė sutartį, pagal kuria sutiko perduoti Voluinę Lenkijai, palikdamas sau Lucką. Sutartis prieštaravo 1432 m. Gardno sutarčiai, kuri pripažino Voluinė visam laikui Žygimantui Kęstutaičiui.
• Gruodžio 6 d. Gardinė buvo patvirtintas senas susitarymas, kad po Ldk Žygimanto Kęstutaičio mirties, LDK be Kęstučio žemių paveldėtu Lenkijos karalius Vladislovas III Varnietis.
• Gruodžio 12 d. Vladislovas III Varnietis, sulaukės pilnametystės, patvirtino visas Jogailos ir jo paties suteiktos teisės ir privilėgijos Ldk Žygimantui Kęstutaičiui «už ištikimybė karūnai». Ldk Žygimantas Kęstutaitis pasižadėjo ištikimybę Vladislovui Varniškiui.

1438

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Ldk Žygimantas Kęstutaitis savo vainikavimosi Lietuvos karaliumi ir antilenkiškos koalicijos sudarymo klausimais derėjosi su Vokietijos imperatoriumi Albrechtu II Habsburgu.
• Ldk Žygimantas Kęstutaitis karine jėga parėmė Švitrigailos statytinio Said-Achmato iš Krymo išvytą chaną Ač-Girėjų, taip jam padėdamas susigrąžinti prarastą Krymo chanato sostą.
• Devynmetis Kazimieras Jogailaitis buvo išrinktas Čekijos karaliumi. Bet rudienynis Lenkijos karaliaus Vladislovo Varniečio žygis į Silėziją pasibaigę nesekmę ir jam nepasisekė isitvirtinti čekijos sostė.
• Metų pabaigoje Švitrigaila paliko Lucką ir pasitraukė į Volynės ir Haličo pasienį ar Moldaviją.

1439

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Ldk Žygimantas Kęstutaitis savo vainikavimosi Lietuvos karaliumi ir antilenkiškos koalicijos sudarymo klausimais derėjosi su Vokietijos imperatoriumi Albrechtu II Habsburgu.
• Spalio 31 d. Trakuose Ldk Žygimantas Kęstutaitis pasižadėjo ištikimybę Vladislovui Varniškiui.
• Gruodžio 18 d. popiržius Eugenijus IV paskyrė Izydorą Lenkijos, Galicijos, Rusios, Lietuvos ir Livonijos Romos Katalikų Bažnyčios kardinolu. Izydoras kvietė skirtingos konfesijos krikščionys taikiai sugyventi.
• Vilniaus vyskupas (nuo 1422 m.) Motiejus Trakiškis nepripažino Florencijos bažnytinės unijos ir Lietuvos ir Rusijos stačiatikių metropolito Izidoriaus.

1440

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Badmetis Lietuvoje. Badas dažniausiai buvo susijęs su karais ir marais.
• Kovo 14 d. Vokiečių ordino valdymu nepatenkinti miestiečiai ir pasauliečiai riteriai Marienverderyje sudarė antikryžiuotišką „Prūsų sąjungą“.
• Kovo 20 d. Trakuose sąmokslininkai Čartoriskiai nužudė Ldk Žygimantą Kęstutaitį (g.~1365 m. Trakuose). Palaidotas Vilniaus katedroje.
• Birželio 29 d. Vilniaus Katedroje Kazimieras Jogailaitis paskelbtas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu (Ldk iki 1492 m.). Visi Lietuvos ir Lenkijos ryšiai vėl nutrūko. Kadangi Kazimierui buvo 13 metų, kraštą už jį valdė ponai su Jonu Goštautu priešakyje. Goštauto valdomoje Lietuvoje netrukus įsigyveno tvarka ir santaika.
• Liepos 17 d. Lenkijos karalius Vladislovas III Varnietis – Vengrijos karalius (iki 1444 m.).
• Ldk Kazimiero privilegija leido kasmet Kaune rengti vieną 8 dienų mugę per Švč. Marijos Dangun Ėmimo šventę (rugpjūčio 15 d.). Tai buvo vienas pirmųjų leidimų rengti muges Lietuvos miestuose.