XV amžiaus 5-as dešimtmetis

XV amžiaus penktasis dešimtmetis prasidėjo 1441 metais ir baigėsi 1450 metais.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis – 2 tūkstantmetis – 3 tūkstantmetis

Amžiai: XIV amžius – XV amžius – XVI amžius

Dešimtmečiai: 10-as 1-as 2-as 3-as 4-as - 5-as - 6-as 7-as 8-as 9-as 10-as

Metai: 1441 1442 1443 1444 1445 1446 1447 1448 1449 1450

Įvykiai

1441

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Kovo mėn. Lenkijos ir LDK kardinolas Izydoras atvyko į Maskva ir buvo suimtas. Grasinant mirtimi, iš jo reikalavo atsisakyti nuo antimusulmoniškos sąjungos, bet jam pavyko pabėgti.
• Žemaitijoje gyventojai sukilo prieš Ldk Kazimierą ir jo valdžią rėmusį seniūną Mykolą Kęsgailą. Ponų tarybai konflikto pavyko išvengti derybomis ir privilegija, patvirtinusia bei išplėtusią Žemaitijos savivaldos teises ir laisves.
• Buvo numalšintas Smolensko miestiečių sukilimas.
• Trakams ir Naugardukui suteiktos miesto teises. Nuo XV a. pradžios Naugardukas tapo vienų iš keturių svarbiausių LDK administracinių centrų (greta Vilniaus, Trakų ir Gardino). Trakų Karaimams suteiktos Magdeburgo (savivaldos) teisės.
• Hanzos miestų pirkliai Perkūno namę atidarė kontorą, veikusią iki 1532 m. Nuo tada Kaunas pradėjo sparčiai augti.
• Vokiečių ordinas kreipėsi į jaunąjį LDK valdovą su prašymu ginti pažeidžiamas dancigiečių teises Kaune. Kazimieras Jogailaitis atsakydamas Ordino didžiajam magistrui Pauliui von Rusdorfui, pareiškė pats suteikęs Kaunui Magdeburgo teisę, todėl vietiniai turi daugiau teisių negu svetimi.

1442

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Ypatingai žiaurus badas Rusijoje.
• Sudaryta Ldk Kazimiero sutartis su žemaičiais, jiems suteikta privilegija. Ja kraštas galutinai prisijungė prie Lietuvos, išsaugodamas autonominę padėtį.

1443

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Veliuonai suteiktos Magdeburgo privilėgijos.
• Aleksandras Olelka – Kopylio, Slucko ir Kijevo kunigaikštis (iki 1454 m.), Vladimiro Algirdaičio sūnus. Buvo vedęs Maskvos dk Vasilijaus I ir Ldk Vytauto dukters Sofijos dukterį Anastaziją.

1444

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Vilniaus vaivados ir LDK kanclerio Jono Goštauto pastangomis per LDK karą su Mazovija buvo atgauta dalis Palenkės.
• Gardinas intensyviai augo ir jam suteiktos Magdeburgo teises.
• Lapkričio 10 d. Varnos mūšyje su turkais žuvo Lenkijos (nuo 1434 m.) ir Vengrijos (nuo 1440 m.) karalius, Lietuvos aukščiausiasis kunigaikštis Vladislovas III Varnietis Jogailaitis (g. 1424 m. spalio 31 d.), Ldk Jogailos ir Sofijos Alšėniškės sūnus.

1445

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Balandžio 23 d. Sieradzėje sušauktas Lenkijos seimas pareikalavo, kad Ldk Kazimieras Jogailaitis perimtų aukščiausiąją valdžią. LDK Ponų taryba į šį kvietimą atsakė neigiamai. Pats Kazimieras pasirinko kompromiso ieškojimo kelią.
• Rugpjūčio 24 d. vykęs seimas Petrakave, pasižymėjęs pirma aštresne lietuvių ir lenkų konfrontacija. Lietuviai reikalavo pirmiausia LDK suverenumo pripažinimo.
• Hanziečių veikla Lietuvoje ypač suklestėjo kai Kaune, dabartiniame Perkūno name, buvo įkurta Hanzos pirklių kontora (faktorija), kuri visą šimtmetį buvo svarbiausia bazė bei prekybinio tranzito punktas Lietuvoje.
• Spalio 15 d. Gardine Lenkijos delegacija pasiūlė Ldk Kazimierui Lenkijos karūną.
• Lapkričio 30 d. Ldk Kazimieras Jogailaitis Vilniuje sušaukė pirmą Lietuvos bajorų Seimą šiam pasiūlymui aptarti. Į jį atvyko Voluinės valdytojas, buvęs Ldk Švitrigaila ir nemažai rusėnų didikų su Kijevo kunigaikščiu Olelka Vladimiraičiu priešakyje.

1446

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Prūsijoje valdant Vokiečių ordino magistrui Konradui fon Erlichshauzenui, pradėta delimituoti sieną su LDK.
• Sudarytas pirmasis Lietuvos metraščio sąvadas.
• Piotrkovo seime Ldk Kazimierui buvo pakartotinai pasiūlytas Lenkijos sostas. Nauju Lenkijos karaliumi buvo išrinktas Mazovijos kunigaikštis Boleslovas, jei Kazimieras dar kartą atsisakys siūlomo sosto.
• Pasiūsta LDK delegacija pas Ordino magistrą su pasiūlymu atnaujinti 1431 m. Švitrigailos ir Rusdorfo sudarytą sąjungos sutartį, nukreiptą prieš Lenkiją. Abiem pusėms darant spaudimą, Lenkijos politikų derybos su Kazimieru tęsėsi iki metų pabaigos. Jas laimėjo LDK Ponų tarybos remiamas Ldk Kazimieras Jogailaitis.

1447

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Gegužės 2 d. Ldk Kazimieras Jogailaitis suteikė privilegiją Lietuvos bajorams, kuri padėjo bajorų ekonominio savarankiškumo teisinius pagrindus ir oficialiai pradėjo baudžiavą Lietuvoje. Šiuo aktu Kazimieras pažadėjo išlaikyti tokias LDK sienas, kokios buvo Vytauto laikais, t. y. su Voluinės ir Podolės žemėmis.
• Gegužės 5 d. Ldk Kazimieras Jogailaitis išrinktas ir Lenkijos karaliumi.
• Birželio 25 d. Krokuvoje Ldk Kazimieras Jogailaitis karūnuotas Lenkijos karaliumi.
• Vilniaus vyskupas Motiejus Trakiškis vadovavo delegacijai derybose dėl Lietuvos – Livonijos sienos.

1448

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Badmetis Lietuvoje. Badas dažniausiai buvo susijęs su karais ir marais.
• Gegužės 25 d. mirė Lietuvos kunigaikštytė Ona Danutė, Ldk Kęstučio duktė, Mazovijos kunigaikščio Janušo žmona, nepalikusi jokių palikuonių. Palaidota Varkoje (Lenkija).
• LDK kunigaikštis Mykolas Žygimantaitis, Ldk Žygimanto Kęstutaičio sūnus, pabėgo pas Krymo chaną Sejidą Achmatą.
• Vilniuje mirė Ldk Vytauto Didžiojo antruoji (trečioji ?) sutuoktinė, kunigaikštienė Julijona Alšėniškė, palaiduota šv. Onos bažnyčioje.

1449

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Balandžio 29 d. Ldk Kazimieras Jogailaitis patvirtino Kauno miesto tarybos priimtą svečių prekybą tvarkantį vilkierą (nutarimą), greta kitų nuostatų uždraudė svečiams pirkliams mažmeninę prekybą.
• Rugpjūčio 31 d. LDK ir Maskvos DK sudarė Amžinosios taikos sutartį, kurioje pripažįstamos sienos tarp valstybių ir Ldk Kazimiero atsisakymas nuo įtakos Novgorodui.
• Kunigaikštis Mykolas Žygimantaitis, padedamas Krymo chanui Sejidui Achmatui, buvo užėmęs Starodubą, Severianų Naugardą, Kijevą. Pralaimėjęs Ldk Kazimiero Jogailaičio sąjungininko Maskvos DK kariuomenėi, išvežtas į Maskvą.

1450

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Maro epidemijos Prūsijoje. Jos ateidavo kartu su kareiviais.
• Gdansko pirklių dokumentuose minima Vilkijos muitinė – pirmoji lietuvių muitinė prie Nemuno. Per Vilkiją ėjo sausumos ir vandens prekybos kelias Vilnius–Karaliaučius.
• Vokiečių astronomas ir kartografas Nikolajus Kuzietis sudarytame Vidurio Europos žemėlapyje pažymėjo LDK.