XV amžiaus 6-asis dešimtmetis

XV amžiaus šeštasis dešimtmetis prasidėjo 1451 metais ir baigėsi 1460 metais.

Įvykiai

Ldk Vytauto duktė Sofija Vytautaitė – Maskvos Didžioji kunigaikštienė, asmeniškai vadovavo Maskvos gynybai nuo totorių. Priešai buvo sekmingai atremti.

Vasario 10 d. Lucke mirė Boleslovas Švitrigaila (Ldk 1430–1432 m.). Švitrigaila buvo Ldk Algirdo ir Tverės kunigaikštytės Julijonos sūnus (g.~1370 m.). Palaidotas Vilniaus katedroje.
Metų pradžioje Maskvoje neaiškiomis aplinkybėmis mirė kunigaikštis Mykolas Žygimantaitis, Ldk Žygimanto Kęstutaičio sūnus. Palaidotas Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Mykolo Žygimantaičio mirtimi baigėsi Kęstučio giminės vyriškoji linija.
Ldk Kazimiero Jogailaičio privilegijoje nurodomas finansavimas Vilniaus katedros mokyklai išlaikyti. Mokesčių rinkėjai tam tikrą pinigų sumą turi surinkti iš Vilniaus miesto smuklių.
Maskva nustojo mokėti kasmetinė duoklė totorių ordai.

Gegužės 30 d. - Osmanų imperija užėmė Konstantinopolį, žlugo Bizantijos imperija.
LDK karinis veikėjas Jonas Chodkevičius laiškuose popiežiui Mikalojui V siūlė sujungti LDK Stačiatikių ir Katalikų bažnyčias.
Su „Prūsų sąjungą“ susivienijo Lenkijos karalius Kazimieras Jogailaitis.
Birželio 15 d. mirė Maskvos Didžioji kunigaikštienė Sofija Vytautaitė. Palaidota Voznesenskio vienuolyne Maskvoje. Jos ir Mdk Vasilijo dukra Ana 1414 m. tapo busimo Bizantijos imperatoriaus Joano VIII Paleologo žmona (mirė 1417 m. nuo maro), sūnus Vasilijus II Tamsusis – Mdk nuo 1425 m.

Vasario mėn. pr. prasidėjo Vokiečių ordino miestiečių sukilimas. Kreiptasi į Lenkijos karalių Kazimierą Jogailaitį, prašant prijungti Prūsiją prie Lenkijos.
Kovo 6 d. Lenkijos karalius Kazimieras Jogailaitis paskelbė Prūsijos prijungimo prie Lenkijos aktą. Prasidėjo Trylikos metų karas dėl Prūsijos (iki 1466 m.). Kazimieras atsidūrė kryžiuočius rėmusių popiežių nemalonėje. Popiežius Kalikstas III ekskomunikavo Kazimierą rėmusią Prūsų sąjungą.
Kovo 10 d. Elžbieta Habsburgaitė, Šventosios Romos imperijos imperatoriaus, Čekijos ir Vengrijos karaliaus Albrechto II duktė, ištekėjo už Lenkijos karaliaus ir Ldk Kazimiero Jogailaičio.
Breste įvykusiame LDK seime buvo sudarytas slaptas susitarimas su lenkais. Lenkija Lietuvai pripažino Voluinę reikalaudama, kad per Žemaitiją nebūtų praleista Livonijos ordino kariuomenė.
Klaipėdos pilį buvo užėmusi Lenkijos karalystės kariuomenė.
Maro epidemija Prūsijoje. Dancige vasarą mirę apie 20 000 žmonių.
Rugsėjo 18 d. mūšyje prie Choinicė Vokiečių ordinas sumūšė Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio vadovaujamą jūngtinę Lenkijos ir Prūsijos konfederacijos kariuomenę.
Mirė Aleksandras Olelka - Kopylio, Slucko ir Kijevo kunigaikštis. Kijevo kunigaikščio Vladimiro Algirdaičio sūnus. Buvo vedęs Maskvos dk Vasilijaus I ir Ldk Vytauto dukters Sofijos dukterį Anastaziją. Palaidotas Kijevo Pečiorų lauros vienuolyne.

Klaipėdos pilį buvo užėmusios žemaičių pajėgos.
Livonijos riteriai sudegino žemaičių užimtą Klaipėdos miestą. Jis turėjo būti kiek išaugės, nes gana gyvai prekiavo su lietuvių, Hanzos sąjungos ir kitais vokiečių miestais.

Pagal Jaželbicko sutartį Novgorodo respublika pripažino savo priklausomybę nuo Maskvos.
Klaipėda konkuravo su Karaliaučiumi ir Gdanskų, kuriu laivynas, siekdamas pakirsti Klaipėdos prekybą, puolė miestą, apgriovė uostą, pagrobė laivų.
Lietuvos didikai, vadovaujami Vilniaus vaivados Jono Goštauto, ketino pašalinti iš Lietuvos sosto didįjį kunigaikštį Kazimierą.

Vokiečių ordinas pardavė Lenkijai savo sostinę Marienburgą ir ordino magistras Liudvigas fon Erlichshauzenas turėjo persikelti į naująja sostine – Karaliaučių.
Karaliaučiaus ir Gdansko laivynas, siekdamas pakirsti Klaipėdos prekybą, puolė miestą, apgriovė uostą, pagrobė laivų.
Jonas Kęsgaila atakavo ir užėmė kryžiuočių valdomą Klaipėdą.
Vilniaus vaivados Jono Goštauto vadovaujama Ponų taryba, nors ir gavusi pažadą ateityje prisijungti kryžiuočių kadaise užimtas lietuviškas žemes, atsisakė suteikti su Prūsija kariaujančiai Lenkijai ir finansinę, ir karinę paramą.

Kijeve buvo įkurta nepriklausoma nuo Maskvos metropolija.
Ldk etmonas Jonas Chodkevičius sutelkė savanorius, su 5000 litvinų ir 3000 totorių armija talkino Ldk ir Lenkijos karaliui Kazimierui per karus su kryžiuočiais.
Prieš rugsėjo 1 d. Vilniuje mirė LDK valstybės ir karinis veikėjas Jonas Goštautas, 1440-1443 m. Trakų vaivada, 1443-1457 m. Vilniaus vaivada.
Spalio 3 d. Krokuvoje, karališkojoje Vavelio pilyje gimė Kazimieras. Tėvai – Kazimieras IV Jogailaitis ir jo žmona Elžbieta. Mirė 1484 m. kovo 4 d. Gardine. Dėl savo pamaldumo ir doro gyvenimo 1522 m. paskelbtas šventuoju.

Baltijos jūra buvo taip užšalusi, kad buvo važiuojama rogėmis (Schutz. – Fol. 281).
Karalius Kazimieras atsidūrė kryžiuočius rėmusių popiežių nemalonėje. Popiežius Pijus II ekskomunikavo Kazimierą rėmusią Prūsų sąjungą ir pažymėjo, kad ji taikoma ir pačiam Kazimierui Jogailaičiui, kaip Prūsų sąjungos rėmėjui.
Venecijos vienuolio Fra Mauro pasaulio žemėlapyje Lietuvos žemės pažymėtos lotynišku užrašu Litvana.

Popiežius Pijus II pakartotinai ekskomunikavo Kazimierą rėmusią Prūsų sąjungą ir pažymėjo, kad ji taikoma ir pačiam Kazimierui Jogailaičiui, kaip Prūsų sąjungos rėmėjui.

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.