Ylakiai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Ylakiai
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->
   H-Ylakiai.jpg   
Ylakiai.jpg
Miestelio panorama

Ylakiai
Koordinatės:56°16′44″N 21°51′11″E / 56.279°N 21.853°E / 56.279; 21.853 (Ylakiai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė: Vėliava Skuodo rajono savivaldybė
Seniūnija: Ylakių seniūnija
Gyventojų: 713 (2021 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(3a (4) kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Ylakiaĩ
Kilmininkas: Ylakių̃
Naudininkas: Ylakiáms
Galininkas: Ýlakius
Įnagininkas: Ylakiaĩs
Vietininkas: Ylakiuosè


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: YlakiaiVikiteka

Ylakiai – miestelis Skuodo rajono savivaldybėje, 20 km į rytus nuo Skuodo, prie kelio  170  MažeikiaiSkuodas. Seniūnijos centras, Ylakių seniūnaitija. Miestelio centras – Urbanistikos paminklas.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Eklektiška dvibokštė Ylakių Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia, pastatyta 1891 m. Bažnyčioje yra neogotikiniai vargonai, įrengti apie 1892 m.
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Ylakių gimnazija
  • Skuodo meno mokyklos filialas
Japanese Map symbol (Library).svg Ylakių biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-98050)
Globos namai
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Map symbol museum 02.png Kompozitoriaus Broniaus Jonušo muziejus, atidarytas 2004 m.
  • 2 km į vakarus – Žemaičių botanikos parkas (įkūrė 1928 m. Izidorius Navidanskas).
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS
ŪKIS

Už miestelio įsikūręs „Ylakių paukštynas“



Miestelyje susipynę radialinio ir stačiakampio plano elementai. Centrinė dalis, susiklosčiusi 17171725 m. stačiakampio plano, su sudėtingos formos aikšte, kuri susiklostė XIX a. 1-ojoje pusėje, užstačius dalį buvusios kvadratinės aikštės, į kurią sueina keturios gatvės. Vyrauja nuo XIX a. pabaigos statyti 1-2 aukštų mediniai ir mūriniai pastatai su įstiklintomis verandomis ir erkeriais. Nuo XVII a. vidurio iki XIX a. pabaigos užstatyta Ylakių miestelio teritorija – urbanistikos paminklas. Jo teritorijoje saugoma:

  • Keliai-gatvės, susiformavusios dar prieš atsirandant gyvenvietei (kelias Skuodas–Seda), XVI a. 2-ojoje pusėje (Barstyčių kelias), XVI a. viduryje (Židikų kelias), XVIII a. pradžioje (Šačių kelias);
  • Aikštės planas (formavęsis nuo XVIII a. pradžios iki XIX a. vidurio) ir jos padėtis pagrindinių gatvių atžvilgiu;
  • Aikštės ir viso miestelio tūrinė-erdvinė kompozicija, kuri formavosi nuo XIX a. pradžios, kai aikštėje ėmė formuotis kvartalas, iki XIX a. pabaigos, kai buvo pastatyta bažnyčia;
  • Gyvenamieji namai, statyti XX a. 1-ojoje pusėje;
  • Želdiniai šventoriuje ir prie Sedos gatvės (buvusios altarijos vietoje), pasodinti XIX a. 2-ojoje ir XX a. 1-ojoje pusėje.

Geografija

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png Gėsalai – 7 km Vižančiai – 7 km
Girdeniai – 3 km
ŽIDIKAI – 12 km Blank-50px.png
Aleksandrija – 10 km
SKUODAS – 20 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Nausėdai – 5 km
Vabaliai – 9 km
Raudoniai – 6 km
BARSTYČIAI – 13 km
Pašilė – 7 km
SEDA – 20 km


<tabber> OpenStreetMap=


Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Ylakiai OpenStreetMap žemėlapyje

|-| SSRS genštabas (1985–1990)=

Ylakiai TSRS topografiniame žemėlapyje[3][4].

|-| Retromaps=

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90
1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896
1900s 1909 1915 1922 1936 1940
1942
1954 1967 1975 1985 1990
OpenStreetMap

</tabber>


Istorija

Klaida kuriant sumažintą paveikslėlį:
Miestelio centre
Įvažiavimas nuo Sedos

Į šiaurę nuo Ylakių yra I tūkstantmečio pr. m. e. – XIII a. Girdenių piliakalnis. 1568 m. Jokūbo Laskovskio sudarytame Grūstės valsčiaus inventoriuje pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Ylakių kaimas. Jis buvo Skuodo dvaro valdose. Žemės ribojosi su tuometinio dvaro savininko Jono Chodkevičiaus įsteigto Bareikių miesto žemėmis.

XVI a. 2-ojoje pusėje Ylakiai, kaip ir kiti valakiniai kaimai, turėjo linijinį planą – didžioji dalis namų buvo išsidėstę palei vieną gatvę. Dar nenustatyta, kurioje dabartinio miestelio dalyje XVI a. būta Ylakių kaimelio. Manoma, kad tuo laiku Ylakiai galėjo kurtis palei kelią SedaSkuodas.

Spėjama, kad Ylakiai į miestelį išaugo po to, kai sunyko ar per karus buvo sunaikintas netoliese, Erkšvos kaimo teritorijoje arba toje pat vietoje buvęs Bareikių miestas. Skuodo dvaro inventoriuje 1647 ir 1684 m. Ylakiai vis dar vadinami kaimu, o Bareikių miestas dokumentuose nebeminimas. Aprašytas tik Erkšvos kaimas, kuriame tuo metu buvo 23 kiemai ir 26 valakai žemės.

1684 m. Ylakiuose jau gyveno 48 šeimos, kurios valdė 44 valakus žemės. Tuo laiku čia jau buvo Ylakių bažnyčia, veikė viena karčema. Amatininkų nebuvo ir kaimas didesnės reikšmės šiame regione neturėjo, todėl jis nepažymėtas ir ano meto LDK, Livonijos žemėlapiuose. 1701 m. pastatyta pirmoji bažnyčia. Nuo XVIII a. Ylakiai priklausė Sapiegoms.

XVIII a. pradžioje, apie 17171725 m., Ylakiuose įvyko daug pasikeitimų. Tuo metu vietoje kaimo atsirado miestelis, iš esmės pasikeitė jo planas, išsiplėtė teritorija. Tada miestiečiams priklausė 48 valakai, 20 margų ir 24,4 presto žemės. Naujoji miestelio dalis projektuota į vakarus nuo senojo kaimo centro, prie neužstatytos Skuodo, Sedos ir Židikų kelių sankryžos, priešais bažnyčią. Ylakiai iš kitų tuo metu tvarkomų Lietuvos miestelių išsiskyrė didžiausiu aikštei paskirtu plotu. Atmetus šventoriaus iškyšulį ir pridėjus plotą, esantį priešais aikštę (Sedos kelio praplatėjimą pietinėje bažnyčios pusėje), ši aikštė užėmė 140×140 m arba 3×3 šniūrų kvadratą. XVIII a. pradžioje šalis buvo nualinta karų, bado ir maro. Per suirutes Ylakiuose gyventojų skaičius sumažėjo 40 proc., atsirado tuščių valakų. Prekybininkų, amatininkų sklypų buvo vos 20. Prekyba ir amatai pagyvėjo tik XVIII a. pabaigoje, kai pagerėjo bendros ekonominio gyvenimo sąlygos šalyje.

1773 m. Ylakių miestelis pirmą kartą pažymėtas Karolio de Perthies sudarytame Lenkijos žemėlapyje. Lyginant su Skuodu ir Seda, XVIII a. 2-ojoje pusėje Ylakiai buvo nedidelis miestelis, todėl kai kuriuose to amžiaus pabaigos žemėlapiuose jis pažymėtas kaip kaimas. 1795 m. Ylakių miestelyje buvo 43 šeimos. 42 proc. gyventojų vertėsi prekyba ir amatais. Veikė iždo karčema, dvi privačios karčemos, bažnyčia ir sinagoga.

Nuo 1804 m. veikė parapinė mokykla, kuri veikė iki 1863 m. sukilimo, nuo 1866 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla.

XIX a. pradžioje įgyvendinus naują administracinį šalies suskirstymą, Ylakiai tapo Ylakių valsčiaus centru. 1804 m. priėmus senato potvarkį, kuriuo žydams prekybininkams leista išsikelti iš kaimų, miestelyje padaugėjo gyventojų. 1819 m. čia jau gyveno 83 šeimos – apie 400–500 žmonių. Daugiau kaip 50 proc. miestelio gyventojų vertėsi prekyba ir amatais.

Po 1831 m. sukilimo visos Sapiegų valdos (tuo pačiu ir Ylakiai) buvo konfiskuotos ir atiteko caro administracijai, tapo „valdišku“ miesteliu. Po to jis pradėjo greitai augti. 18391840 m. čia vyko dideli turgūs ir prekymečiai. Iš 108 šeimų prekyba, amatais ir kitais ne žemės ūkio verslais užsiėmė 68 šeimos, 63 proc. visų miestelio gyventojų. 1836 m., 1858 m., 1874 m., 1911 m., 1917 m. Ylakiai degė.

1868 m. Ylakiuose surašyti 172 sklypai ir 165 šeimos. Ne žemės ūkyje dirbo 117 šeimų, valstiečių savininkų buvo 5 šeimos, daržininkų – 27, dvariškių – 10, atitarnavusių kareivių – 3 šeimos. Veikė valdiška parduotuvė ir karčema, valsčiaus valdyba, bažnyčia, sinagoga, altarija. XIX a. 2-ojoje pusėje Ylakiai susijungė su Stripinių kaimu, kuriame buvo 24 sklypai. Miestelis plėtėsi ne tik Skuodo kryptimi, bet ir į visas kitas puses, išskyrus rytinę, kur buvo upelio slėnis, klebono pievos. Namai buvo statomi pagal visus kelius, ėjusius už centro ribų. 1874 m. Ylakiuose kilo gaisras. Sudegė 41 gyvenamasis namas ir Ylakių sinagoga. XIX a. pabaigoje garsėjo turgumis ir prekymečiais. 1897 m. miestelyje gyveno 1367 žmonės, iš jų 775 vertėsi prekyba, amatais ir padieniais verslais. Pastatyta nauja mūrinė katalikų bažnyčia, valdiška mokykla, žydų sinagoga su mokykla, evangelikų liuteronų bažnyčia, valsčiaus valdyba, dvi prieglaudos, 35 parduotuvės ir 10 alinių.

1894 m. Ylakiuose susekta slapta daraktorės B. Gailiūtės mokykla. Parapijos kaimuose vaikus slapta mokė knygnešė M. Bankaitė. 1905 m. įsteigtas lietuviškas knygynas. 1905 m. pašalinta Rusijos imperijos valsčiaus valdyba, išrinkta nauja. Iki I pasaulinio karo Ylakiuose pastatai buvo mediniai, dengti šiaudais arba skiedromis, išskyrus mūrinę bažnyčią ir du gyvenamuosius pastatus. 1917 m. Ylakiuose kilęs gaisras padarė daug nuostolių: sudegė 58 namai ir sinagoga. Po gaisro miestelis gerokai sumažėjo. Ne žemės ūkiu užimtų gyventojų liko tik apie 100.

Nepriklausomos Lietuvos metais Ylakiai buvo atkuriami, vyko gana intensyvios statybos. Vietoje sudegusių vienaaukščių medinių namų pastatyta dalis dviaukščių (kai kurie mūriniai). Iškilo ir nauja medinė Ylakių sinagoga, mūrinė pieninė ir mokykla. Nuo 1905 m. Ylakiuose buvo baptistų bendruomenė, 1931 m. Stripinių kaimo teritorijoje pastatyti mūriniai baptistų maldos namai.

Ylakiuose prie miestelio aikštės tuo laiku pastatyti keli originalūs dviaukščiai mūriniai ir mediniai namai, papuošti įstiklintomis verandomis ir erkeriais. Pagausėjo gyvenamųjų namų su artikais statyba. Projektų statyboms nebuvo daroma. Ylakių planas iki II pasaulinio karo išliko ankstesnės formos.

1941 m. Ylakiuose dar neprasidėjus karui ėmė kurtis partizanų būrys. Lietuvos kariuomenės kapitonas A. Petrauskas valsčiuje suorganizavo apie 100 sukilėlių būrį; per susirėmimą su Raudonąja armija žuvę 5 sukilėliai palaidoti Ylakių kapinių koplyčioje. 1941 m. liepos mėn. vokiečių okupacinės valdžios nurodymu nužudyti 475 miestelio gyventojai, tarp jų 446 žydai, 25 lietuviai, 4 karaimai. Per karą gyventojų sumažėjo daugiau negu perpus. Miestelio pastatai beveik nenukentėjo.

Pokario metais metais Ylakiuose buvo NKVD įgula, jos pastate buvo tardomi ir nukankinti apylinkėse veikusios Žemaičių apygardos Alkos rinktinės Lietuvos partizanai ir jų rėmėjai. 1995 m. šalia buvusio įgulos pastato atkasti 21 žmonių palaikai.

Nuo 1950 m. Ylakiai buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1950 m. panaikinus valsčių, miestelis tapo apylinkės centru. Įkurtas „Lenino keliu“ kolūkis. Įsteigta keliolika įstaigų – vidurinė mokykla, kultūros namai (1948 m.), ligoninė su ambulatorija (veikė 19531992 m.), senelių ir invalidų namai, valgykla, kelios parduotuvės.

1959 m. Ylakiuose gyveno 874 žmonės. Daugėjo statybų. 19631970 m. pastatyta keliolika medinių ir mūrinių gyvenamųjų namų. Dalis jų nebūdingi Ylakiams, nepuošia jų. Neapdairiai buvo statomi ir kai kurie visuomeniniai pastatai: pieninė Skuodo gatvėje, apylinkės tarybos pastatas, parduotuvė-valgykla miestelio centre, paviljonas ir autobusų stotelė buvusios sinagogos vietoje. Išardžius grindinį, miestelio aikštė prisodinta medžių. Visa tai stipriai pakeitė senąją darnią aikštės kompoziciją.

2002 m. patvirtintas Ylakių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1568 m. Grūstės valsčius ?
XIX a. pradžia – XX a. pradžia Ylakių valsčiaus centras Telšių apskritis
19191950 m. Mažeikių apskritis
19501959 m. Ylakių apylinkės centras Sedos rajonas
19591995 m. Skuodo rajonas
1995 Ylakių seniūnijos centras Skuodo rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė

Spėjama, kad Ylakių gyvenvietės pavadinimas susijęs su pavardėmis (asmenvardinis vietovardis). 1596 m. Skuodo valsčiaus inventoriuje nurodyta, kad Skuodo ir Grūstės valsčiaus pavietininku buvo Markas Ylokaitis, o 1599 m. dar minima ir Ylakio pavardė. Dabar yra išlikusios panašios pavardės Ylakys, Ylakis, Ylakavičius būdingos žemaičiams ir žinomos Ylakių apylinkėse.[5]

Gyventojai

1684 m. buvo 47 ar 48 šeimos, 1795 m. – 43, iš jų 20 prekybininkų ir amatininkų, 1847 m. – 108 šeimos.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1897 m. ir 2021 m.
1897 m.sur. 1902 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[6] 1970 m.sur. 1977 m.
1 367 1 300 999 874 835 810
1979 m.sur. 1985 m. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. 2021 m.
1 084 1 114 1 219 1 165 950 713

Žymūs žmonės

  • Jonas Švedas (1908–1971), kompozitorius, praleidęs jaunystę Ylakiuose (motina buvo gimusi Ylakiuose).

Galerija

Šaltiniai

  1. Ylakiai. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Lietuvos vietovardžiai (Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 2010 m.)
  3. Ylakiai SSRS genštabas 1985–1990 m.
  4. Ylakiai loadmap.net
  5. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 72 psl.
  6. Ylakiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 637 psl.
  • Ylakiai. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. I (A–K). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. – 575 psl.
  • Ylakiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. - 762 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  • Ylakiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 45 psl.
  • Ylakiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas. - 407 psl.
  • Ylakiai. Mūsų Lietuva, T. 4. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. - 388 psl.
  • A. Miškinis. Ylakiai / Lietuvos Respublikos urbanistikos paminklai. - Vilnius: Mokslas, 1978.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 106% (+15133-640=14493 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 3% (+407-491=-84 wiki spaudos ženklai).
  • Aloyzas Rapševičius – redaktorius – 0% (+21-0=21 wiki spaudos ženklai).
  • Rimantas Lazdynas – redaktorius – 0% (+0-149=-149 wiki spaudos ženklai).