Zigmantas Liandzbergis
Zigmantas Liandzbergis (1929 m. balandžio 1 d. Kelmė – 1993 m. sausio 19 d. Vilnius) – Lietuvos architektas.
Biografija
1953 m. baigė Kauno politechnikos institutą. 1953–1992 m. dirbo Miestų statybos projektavimo institute Vilniuje. 1959–1964 m. grupės vadovas, 1964–1992 m. vyr. architektas. 1972–1976 m. ir 1978–1992 m. dėstė Vilniaus inžineriniame statybos institute (nuo 1991 m. Vilniaus Gedimino technikos universitetas).[1]
Sūnus dailininkas Linas Liandzbergis.
Projektai
- Klinikinė ligoninė Vilniuje, su architektu E. Chlomausku, 1967 m., dab. Vilniaus miesto universitetinė ligoninė; LTSR valstybinė premija
- Vilniaus sporto rūmai, su architektais E. Chlomausku, J. Kriukeliu, 1971 m.
- Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė, su architektu V. Vieliumi, 1974 m.
- Parduotuvės Šeškinės, Tuskulėnų g., abi su architektu A. Panavu, 1980-1981 m.
- Respublikinė universitetinė ligoninė Santariškėse, su architektais E. Chlomausku, R. Plyčiumi-Plyčiuraičiu, 1983 m.; dab. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos
- Vietinės pramonės projektavimo, konstravimo ir technologijos institutas, su architekte R. Masilionyte, 1983 m.
- Poliklinika Antakalnyje, 1983 m.
- Greitosios pagalbos universitetinė ligoninė Lazdynuose, su architektu E. Chlomausku, 1995 m.
- Vaikų sanatorija „Pušelė“, Valkininkai, su architektu E. Chlomausku, 1970 m.
- Universalinė parduotuvė, Kardiologijos reabilitacijos centras, Palanga, su architektu A. Panavu, 1981 m.
- Vaikų kavinės „Nykštukas“ Vilniuje interjeras, su architektu J. Kriukeliu, 1964 m.; neišliko
Šaltiniai
- ↑ Algimantas Mačiulis. Zigmantas Liandzbergis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. - 66 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
|