Česlovas Gedgaudas

~

Česlovas Gedgaudas (g. 1909 m. Kaune – 1986 m. Los Andžele, Kalifornijoje, JAV) – diplomatas, vertėjas, bioelektronikos specialistas, poliglotas.

Mokėjo apie 14 kalbų, iš jų 9 senąsias (hetitų, sanskrito, persų ir kt.) Jo žmona – Elena Kazlauskaitė Gedgaudienė, sūnūs – Vytautas ir Algis.

Gyvenimo kelias

Gimė bajoriškos kilmės Gedgaudų (Gelgaudų) šeimoje. Tėvas Mykolas Gedgaudas buvo aktyvus 1919–1920 m. Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvis, artilerijos tarnybos kūrėjas ir jos aprūpinimo viršininkas. Česlovas Gedgaudas baigė Sorbonos universiteto Politinių mokslų institutą Prancūzijoje, dirbo Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, Lietuvos pasiuntinybėje Romoje. 1945–1952 m. gyveno Paryžiuje, dirbo Prancūzijos užsienio reikalų ministerijoje konfidencialiu vertėju svarbiems dokumentams versti. Kartu gilino indoeuropiečių kalbų žinias Sorbonos universitete, rašė disertaciją iš lyginamosios kalbotyros srities, bet jos nebaigė, persikėlęs gyventi į JAV. Gyveno Čikagoje, vėliau iki mirties Kalifornijoje. Susidomėjo elektronika, dirbo šioje srityje ir padarė keletą reikšmingų atradimų.

Knygos

Parašė itin kontroversiškai vertinamą knygą „Mūsų praeities beieškant“ (1972 m., Mechike; 2-a laida 1994 m. Kaune). kuri Lietuvos istorikų plačiai atmesta kaip pseudomokslinė. Šioje knygoje yra pateikta daugybė faktų, teiginių, lingvistinių sąsajų bei aštri situacijos istoriniuose Lietuvos tyrimuose kritika, tačiau pats autorius nesilaikė moksliškumo principo ir kriterijų, suabsoliutinęs savo prielaidas bei regėjimus, ypač lietuvių siejimu su gotais ir kitais panbaltiškais teiginiais.

Kritika

• Algirdas Patackas „Gotai ir baltai. Arba kodėl gotai nėra baltai ir kodėl pavojinga ieškoti ten, kur nepametei“, „Naujasis Židinys – Aidai“, 2008, Nr. 1-2(205–206), 38-41 psl. [1]
• Mindaugas Peleckis „Falsifikacija“, „Literatūra ir menas“, 2009-06-12, Nr. 3241 [2]