Česlovas Kalenda

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Česlovas Kalenda
250 px
Česlovas Kalenda .... m.

Gimė 1938 m. lapkričio 10 d.
Keryvų kaimas, Girkalnio valsčius

Veikla
mokslinė
Sritis filosofija
Pareigos
  • 1964-1972 VU Filosofijos katedros asistentas

  • 1973-1975 VU Filosofijos katedros vyr. dėstytojas

  • 1975-1977 LKP Mokslo ir mokymo skyriaus instruktorius

  • 1977-2002 VU Filosofijos katedros docentas

  • 2002-2009 VU Filosofijos katedros profesorius

Išsilavinimas
  • 1945-1959 Girkalnio vidurinė mokykla, moksleivis

  • 1959-1964 Vilniaus universitetas Istorijos ir filologijos fakultetas, studentas

  • 1968-1972 Vilniaus universitetas Filosofijos katedra, aspirantas

Kvalifikacija
  • 1972 Filosofijos mokslų kandidatas

  • 2005 Filosofijos mokslų daktaras

  • 2002 Vilniaus universiteto profesorius

Česlovas Kalenda (g. 1938 m. lapkričio 10 d. Keryvų kaime, Girkalnio valsčius) – filologas, filosofas, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius.

Turinys

Moksleivio ir studijų metai

1945 m. Česlovas pradėjo lankyti Raseinių r. Girkalnio progimnazijos 1-ąją klasę. ėl sunkios ligos jam teko praleisti trejus metus nesimokant, todėl Girkalnio vidurinę mokyklą jis baigė 1959 m.

Mokykloje, nuo septintos klasės pradėjo rašyti žinutes, eilėraščius į vietinius, o vėliau ir į respublikinius bei jaunimo literatūrinius leidinius. Kaip jaunasis literatas dayvaudavo Raseinių r. jaunųjų literatų būrelio veikloje, Žemaitijos jaunųjų literatų sąskrydžiuose, literatūriniuose konkursuose ir vakaruose.

1959 m. įstojo į Vilniaus universiteto (VU) Istorijos ir filologijos fakultetą, kur studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Studijuodamas itin susidomėjo filosofija, tam didelės reikšmės turėjo profesoriaus Eugenijaus Meškausko paskaitos.

Tolesniu mokslo keliu

1964 m. Česlovas Kalenda baigė studijas ir buvo paskirtas dirbti į VU Filosofijos katedrą, dėstytoju.

1968 m. jis įstojo į VU Filosofijos katedros neakivaizdinę aspirantūrą. Rašydamas disertaciją gilinosi į visuomeninio moralinio auklėjimo poreikio atsiradimo prielaidas ir nagrinėjo metodologinius klausimus, susijusius su moralės bei etinių doktrinų socialiniu vaidmeniu senovės graikų, viduramžių ir naujųjų laikų visuomenėse. šiais klausimais dažnai tarėsi, konsultavosi su disertacijos vadovu Eugenijumi Meškausku.

1972 m. gruodžio 20 d. Česlovas Kalenda VU mokslinėje taryboje apgynė filosofijos mokslų daktaro disertaciją „Socialinės moralės vaidmuo klasinėje visuomenėje“, kuri 1993 m. buvo nostrifikuota humanitarinių mokslų (filosofijos 04 H) daktaro laipsniu.

1975 m. dėl sunkių buitinių sąlygų teko eiti dirbti į LKP CK, kad gautų butą, nes tuo metu 4 asmen šeima gyveno bendrabutyje, 8 kv.m kambarelyje ir jokių kitų galimybių pagerinti gyvenimo sąlygas nebuvo.

1977 m. jam suteiktas docento vardas, o 2002 m. buvo išrinktas profesoriaus pareigoms.

2005 m. balandžio 8 d. Č. Kalenda Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete atliko humanitarinių mokslų srities filosofijos krypties habilitacijos procedūrą.

Be pirmaeilio darbo Vilniaus universitete, nuo 1995 m. Česlovas ėmėsi antraeilių pareigų Vilniaus pedagoginiame universitete (VPU). Tais metais mokyklose buvo įvestas etikos mokymas ir reikėjo paruošti etikos mokytojus. Tam VPU buvo įkurta Etikos katedra. 19951998 m. jis buvo pirmas šios katedros vedėjas. Po to - 1998-2008 m. šios katedros docentas ir 2008-2010 m. šios katedros profesorius.

Prof. Česlovas Kalenda skaitė filosofijos ir etikos paskaitas ne tik įvairių universitetų studentams, bet ir pedagogams, gydytojams, jauniesiems gamtininkams.

Akademinė ir mokslinė veikla

Paskelbė darbų etikos ir ekologinės etikos klausimais.

Nuo 1994 m. tęstinio filosofijos leidinio „Problemos“ vyr. redaktorius.

Bibliografija

Knygos:

  • Etika gamtos apsaugos amžiuje. Vilnius, Lietuvos etinės kultūros draugija „Ethos“, 2007.
  • Ekologinė etika: mokomoji knyga. Vilnius, Rosma, 2007.
  • Ekologinė etika: ištakos ir dabartis. Vilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 2002.
  • Sąmonės prigimtis. Vilnius, Mintis, 1988.
  • Dorovės samprata. Vilnius, Mintis, 1981.

Straipsniai:

  • Ekologinė etika ir subjekto problema, Problemos: mokslo darbai / Vilniaus universitetas, 2004, t. 65, p. 159–168.
  • Dabarties kolizijos ir taikomoji etika, Pedagogika: mokslo darbai / Vilniaus pedagoginis universitetas, 2004, t. 71, p. 7–11.
  • Ekologinės etikos apibrėžtis ir funkcijos, Problemos: mokslo darbai / Vilniaus universitetas, 2003, t. 63, p. 116–122.
  • Holizmas ir individualizmas Aldo Leopoldo žemės etikoje, Problemos: mokslo darbai / Vilniaus universitetas, 2001, t. 60, p. 139–149.
  • Albertas Schweitzeris – pirmasis bioetikas?, Humanistika: mokslinis žurnalas / Kauno technologijos universitetas, 2001, Nr. 2 (10), p. 42–48.
  • Žmogaus ir gamtos santykio problema islamo filosofijoje ir etikoje, Humanistika: mokslinis žurnalas / Kauno technologijos universitetas, 2000, Nr. 1 (7), p. 55–62.
  • Descartes’o ontologija ir gamtos valdymo idėja, Problemos: mokslo darbai / Vilniaus universitetas, 1998, t. 52, p. 26–32.

Mokslinė veikla:

Ekologinė etika:

Ekologinė etika – tai XX amžiuje atsiradusi nauja etinių tyrinėjimų sritis. Ji liudija moralės filosofijos, gimusios dar antikos laikais, atsinaujinimą. Jau pirmaisiais XX a. dešimtmečiais buvo siekiama pertvarkyti mūsų kultūrą pagal naują situaciją, išvengti ekologinės krizės. Albertas Šveiceris tuo metu išleido veikalą „Kultūrą ir etika“, kuriame iškėlė pagarbos gyvybei principą. Taip gimė ekologinė etika. Pirmasis ją teoriškai pagrindė amerikiečių mokslininkas Aldas Leopoldas. Ekologinė etika – tai yra viena iš naujausių ir pagrindinių šiuolaikinės etikos krypčių, vadinama taikomąja etika. [1] Č. Kalenda yra bene vienintelis Lietuvos filosofas, kurio pagrindinis tyrimų objektas yra ekologinės etikos problemos. Jis yra laikomas pradininku šios naujos etikos, kaip filosofinės disciplinos, mūsų šalyje. Viename interviu Č. Kalenda teigė: „Susikerta dvi pozicijos – ekocentrizmas ir antropocentrizmas. Kas svarbiau – žmogus ar gamta? Ekocentristai sako, kad jei mes labai atsargiai saugosime gamtą, tikslo nepasieksime. Todėl turime kelti aukščiausius reikalavimus. Antropocentrikai teigia, kad prioritetą reikia teikti žmogui, o ne gamtai. Atsiranda naujos kryptys. Sociobiologija nori etiką grįsti ne vien apeliuojant į žmogaus dvasingumą, bet giliau žvelgiant į žmogaus prigimtį. Ne žmogaus sąmonė parodo jo orumą, bet elgesys, kurį formuoja ne vien tik pažiūros, bet ir įpročiai, tradicijos, gyvenimo būdas. Todėl reikia keisti gyvenimo būdą.“ [1]

Svarbiausi leidiniai bei jų trumpi aprašymai:

"Ištakos ir dabartis"- tai pirmoji tokio pobūdžio knyga Lietuvoje. Monografijoje pateikta filosofinė ekologinės problemos analizė, formuluojama ekologinės etikos samprata, nušviečiama šios etikos, kaip savarankiškos tyrimų srities, tapsmas, aprėpiantis pagrindines žmogaus dorovinio santykio su gamta motyvacijos formas. [2] Taip pat reikšminga monografija – „Etika gamtos apsaugos amžiuje“ (2007) bei vadovėlis „Ekologinė etika: mokomoji knyga“ (2007), skirta etikos mokytojams, kelios metodinės mokymo priemonės, paskelbta daug straipsnių periodiniuose mokslo leidiniuose ir teminiuose rinkiniuose. Č. Kalendos darbai ekologinės etikos klausimais publikuoti ne tik Lietuvoje, bet ir JAV, Vokietijoje, Latvijoje, Rusijoje, Baltarusijoje. [2]

Kilmė ir šeima

Tėvai – Pranciškus Kalenda (g. 1905) ir Domicelė Mockutė (g. 1905) – žemdirbiai, smulkūs ūkininkai.
Broliai – Vytautas Kalenda (g. 1937) ir Zenonas Kalenda (g. 1941).

Šeima – žmona Danutė Kalendienė (iki ... m. Linčiūtė, g. 1945 m. ...), filologė, humanitarinių mokslų daktarė, profesorė.
Dukros – Agnė Kalendaitė (g. 1970 m. Vilniuje) ir Milda Kalendaitė (g. 1974 m. Vilniuje)

Šaltiniai

  1. Mrazauskaitė, L. (2008). Su gamta kaip su žmogumi. /Vilniaus universiteto žurnalistikos instituto leidinys. Universiteto žurnalistas. Prieiga per internetą: http://www.kf.xz.lt/UZ/infojazz5/pub7.html (žiūrėta 2009-10-08).
  2. Zinkutė, L. (2008). Česlovas Kalenda. Bibliografijos rodyklė 1964–2008 m. Vilnius: Lietuvos etinės kultūros draugija „Ethos“. Prieiga per internetą: http://www.filosofija.vu.lt/index.php?rodyti=leidiniai (žiūrėta 2009-10-07).
  3. Prieiga per internetą: http://www.fsf.vu.lt/index.php?option=com_vikl&task=vhome&v_user=ceskal&Itemid=572 (žiūrėta 2009-10-08).
  4. Prieiga per internetą: http://www.leidykla.eu/leidiniai/?tx_ttproducts_pi1[backPID]=7&tx_ttproducts_pi1[cat]=15&tx_ttproducts_pi1[begin_at]=60&tx_ttproducts_pi1[product]=182&cHash=ba17873ca5 (žiūrėta 2009-10-09).

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: