Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Šaltasis karas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pasaulis 1959 m. JAV su savo sąjungininkais pažymėta mėlynos spalvos atspalviais, SSRS su savo sąjungininkais – raudonos
Pasaulis 1980 m. JAV su savo sąjungininkais pažymėta mėlynos spalvos atspalviais, SSRS su savo sąjungininkais – raudonos
NATO ir Varšuvos Paktas 1949-1990 m.

Šaltasis karas – konfliktų, įtampos ir varžymosi tarp JAV ir SSRS bei jų sąjungininkų laikotarpis nuo XX a. 5-ojo dešimtmečio vidurio iki XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžios. Šiuo laikotarpiu varžymasis pasireiškė įvairiose srityse: karinių koalicijų formavimas ir veikla; ideologinės ir psichologinė kova; šnipinėjimas; lenktyniavimas technologinio vystymosi srityse, įskaitant kosmines technologijas; ginklavimosi varžybos, įskaitant branduolinę ginkluotę.

Šiuo laikotarpiu tiesioginio karo tarp JAV ir Sovietų Sąjungos nebuvo – vyko tik propagandinė, politinė ir ekonominė kova, varžytasi dėl įtakos tam tikrose šalyse bei pasaulio regionuose, dėl pirmavimo „ginklavimosi varžybose“ ir įgyvendinant įvairias mokslinių tyrimų bei naujų technologijų kūrimo programas, taip pat dėl kuo didesnių pasiekimų kultūros ir sporto srityje. Nors JAV ir SSRS buvo sąjungininkės prieš nacių Vokietiją, jų pozicijos dėl pokarinio pasaulio sutvarkymo išsiskyrė iškart po Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Per vėlesnius dešimtmečius Šaltasis karas išplito iš Europos į visus pasaulio regionus, SSRS skatinant komunistinius judėjimus, o JAV bandant apriboti sovietų įtaką pasaulyje per karinius aljansus Vakarų Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Pietryčių Azijoje. Šiam laikotarpiui, be jau minėtų bruožų, dar buvo būdingi įvairiuose žemynuose protarpiais kildavę netiesioginiai JAV ir SSRS (arba JAV ir kai kurių SSRS sąjungininkių) kariniai susidūrimai.

Sąvokos kilmė

Šaltojo karo pradžios data sąlyginai laikoma 1946 m. kovo 5 d., kai Vinstonas Čerčilis Fultone (JAV) pasakė savo garsiąją kalbą, atkreipusią pasaulio visuomenės dėmesį į SSRS ginkluotųjų pajėgų 19441945 m. užimtoje Europos dalyje grėsmingai didėjančią komunistinių jėgų įtaką. Po šios kalbos JAV ir SSRS santykiuose greitai įsivyravo abipusis nepasitikėjimas ir įtampa, o maždaug nuo 1949 m. šios dvi supervalstybės jau buvo didžiausios ano meto pasaulyje geopolitinės priešininkės.

Šaltojo karo pabaiga

XX amžiaus 9-ojo dešimtmečio pabaigoje ir paskutiniojo dešimtmečio pradžioje vos per keletą metų pasaulyje įvyko daug lemtingų istorinių permainų. 1989 m. lapkričio 11 d. griuvo Berlyno siena, netrukus dauguma Vidurio bei Rytų Europos komunistų partijų prarado valdžios monopolį, susivienijo 1949 m. į dvi valstybes padalyta Vokietija, JAV ir Sovietų Sąjunga pasirašė svarbias nusiginklavimo sutartis, suiro Sovietų Sąjunga. 9-ajame dešimtmetyje tiek SSRS, tiek JAV turėjo didelių ekonominių problemų. SSRS tuomet jau nebeįstengė pasigaminti jai reikalingo „sviesto ir patrankų“ kiekio. Sovietų Sąjungos komunistų partijai tapo tiesiog gyvybiškai reikalingas esminis santykių su JAV pagerėjimas, nes tik jis galėjo padėti šiai nomenklatūrinei jėgai įveikti dėl Michailo Gorbačiovo pradėtų reformų SSRS užgriuvusius sunkumus. Tuo tarpu ano meto JAV, turėdamos didžiulį prekybos balanso deficitą, milžinišką užsienio skolą ir daug neišspręstų socialinių problemų, vis labiau linko ženklią tuometinio karinio biudžeto dalį panaudoti civiliniams reikalams.

Nutraukiant šaltąjį karą svarbų vaidmenį suvaidino tuometiniai JAV ir SSRS vadovai. JAV prezidentas Ronaldas Reiganas jau 1981 m. pasiūlė abipusio nusiginklavimo programą, tačiau tada jo pasiūlymą sovietai atmetė. 1985 m. SSRS komunistų partijos generaliniu sekretoriumi išrinktas Michailas Gorbačiovas, kuris svajojo apie globalinį atominės ginkluotės uždraudimą, pradėjo sovietų ekonomikos ir politikos liberalizavimą, netrukus Rytų Europoje sukėlusį didelių Maskvos nelauktų permainų. Praskleisdamas „geležinę uždangą“, M. Gorbačiovas susilaukė didelių Vakarų simpatijų, geranoriškumo SSRS atžvilgiu ir net šiokios tokios ekonominės ir techninės Vakarų pagalbos.

Taip pat skaitykite

Vikiteka







Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: