Šiaulių miesto savivaldybė
Šiaulių miesto savivaldybė | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | |||||||
Respublika: | Lietuva | ||||||
Apskritis: | Šiaulių apskritis | ||||||
Centras: | Šiauliai | ||||||
Meras: | Justinas Sartauskas | ||||||
Gyventojų: | 113 143 (2011 m.) | ||||||
Plotas: | 81 km² (56) | ||||||
Tankumas : | 1397 žm./km² | ||||||
Tinklalapis: | Savivaldybės svetainė | ||||||
Vikiteka: | Šiaulių miesto savivaldybėVikiteka |
Šiaulių miesto savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas Šiaurės Lietuvoje, kurio teritorija apima Šiaulių miestą ir Rėkyvos gyvenvietę. Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Šiaulių miesto savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Šiaulių miesto savivaldybės administracija.
Geografija
Savivaldybė įsikūrusi šiaurės Lietuvoje.
Kraštinės koordinatės | |||||||||||
55° 58′ 10″ | |||||||||||
23° 13′ 30″ |
|
23° 25′ 50″ | |||||||||
55° 50′ 20″ |
Istorija
1531 m. minimas Šiaulių vaitas Laurynas, taigi Šiauliai jau buvo valsčiaus centras. Miestu pirmąkart pavadinamas 1569 m. valakų reformos metu, bet miesto teisės suteiktos 1636 metais. Tačiau miesto reikalus tvarkė Šiaulių ekonomijos administratoriaus skiriamas vaitas su pagalbininkais – trimis suolininkais. 1713 m. kovo 13 d. karalius Augustas II savo raštu Šiauliams suteikė Magdeburgo teisės privilegiją, tačiau ji nebuvo realizuota.
1791 m. balandžio 21 d. Abiejų Tautų Respublikos Seimas priėmė įstatymą „Mūsų karališkieji laisvieji miestai respublikos valstybėse“, kuriuo Šiauliams suteikta lokacinė privilegija, Šiauliai tapo pavieto centru. 1791 m. rugpjūčio 1 d. išrinktas Šiaulių miesto savivaldos organas – Šiaulių miesto magistratas. 1791 m. lapkričio 9 d. Stanislovas Augustas patvirtino Šiauliams laisvojo miesto teises ir suteikė herbą. Šiauliai buvo pirmuoju iš 74 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų, tada gavusių tokias privilegijas.
Nuo 1795 m. spalio 10 d. iki 1915 m. rugsėjo mėn. Šiauliai – Rusijos imperijos valstybinis apskrities centras. 1800 m. sausio 31 d. Rusijos imperijos Senato įsaku Šiauliuose įkurta rotušė. Nuo 1865 m. miestui tvarkyti kas ketveri metai renkama miesto dūma. Dūmos vykdomasis organas buvo valdyba. Dūmos ir valdybos pirmininkas buvo miesto galva, kurio kandidatūrą tvirtino gubernatorius.
Pirmojo pasaulinio karo metais Šiauliai – apskrities centras, pavaldus vokiečių sudarytai Lietuvos srities administracijai, nuo 1917 m. – Lietuvos karinei valdybai. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1919 m. Šiauliams suteiktos apskrities miesto teisės, 1931 m. – pirmaeilio miesto teisės. Miesto savivaldybės taryba buvo renkama kas treji metai iš 40 narių, nuo 1931 m. – iš 21 nario. Taryba rinko vykdomąjį organą – miesto valdybą. Tarybai vadovavo Tarybos pirmininkas, valdybai – burmistras.
1946 m. rugpjūčio 3 d. miestas gavo LTSR respublikinio pavaldumo miesto statusą, 1950–1953 m. buvo srities pavaldumo miestas, vėliau vėl respublikinio pavaldumo miestas. Vietinės valdžios ir valdymo organas buvo Darbo žmonių deputatų taryba, nuo 1978 m. – Liaudies deputatų taryba, kas du su puse metų sudaroma („renkama“) iš LKP ir KGB atrinktų partijos bei vietinės valdžios funkcionierių ir apie trečdalio darbininkų. Tvarkomasis organas buvo Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas, sudarytas iš deputatų tarybos deputatų. Miesto vadovas buvo Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininkas.
Nuo 1990 m. balandžio 4 d. į pirmą posėdį susirinko laisvuose, slaptuose demokratiniuose rinkimuose išrinkta Liaudies deputatų taryba. 1995 m. įsteigta Šiaulių miesto savivaldybė.
Šiaulių miesto savivaldybės istoriniai sąrašai |
2001 m. gyventojų surašymas |
2009 m. gyvenvietės |
2011 m. gyventojų surašymas |
2016 m. gyvenvietės |
2020 m. gyvenvietės |
Savivaldybės istorija | ||||
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1923 | 24,00 | 21 387 |
| |
1949 | 35,00 | 1 miestas | ||
1959 | 38,07 | 59 722 | 1 miestas | |
1967 | 40,00 | 81 700 | ||
1970 | 67,00 | 93 057 | 1 miestas | |
1972 | 65,67 | 1 miestas | ||
1976 | 69,00 | 110 200 | 1 miestas | |
1979 | 118 724 | 1 miestas | ||
1987 | 69,33 | 139 500 | 1 miestas | |
1989 | 70,00 | 145 629 | 1 miestas | |
2001 | 81,00 | 133 883 | 1 miestas | |
2011 | 109 328 | 2 seniūnijos | 1 miestas |
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2011 m. | ||||||||
1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2005 m. | 2011 m.sur.[1] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
59 722 | 93 057 | 118 724 | 145 629 | 133 883 | 130 020 | 113 143 | ||
|
Gyvenvietės
Šiaulių miesto savivaldybė Gyvenvietės |
Gyvenvietė | Vaizdas | Gyventojų kiekis | Panaikinta | Lat | Long |
---|---|---|---|---|---|
Akliniai | 1968 | 55.883 | 23.383 | ||
Besarabija | 55.922 | 23.308 | |||
Dainai | 19?? | 55.914 | 23.264 | ||
Didždvaris | 55.936 | 23.315 | |||
Gegužiai | 19?? | 55.900 | 23.270 | ||
Gytariai | 19?? | 55.908 | 23.247 | ||
Kalniukas | 55.939 | 23.331 | |||
Kaukazas | 55.924 | 23.328 | |||
Kompelis | 55.920 | 23.329 | |||
Lepšiai | 480 | 55.925 | 23.344 | ||
Lieporiai | 34000 | 19?? | 55.906 | 23.275 | |
Pabaliai | 19?? | 55.908 | 23.336 | ||
Pakartuvės | 55.917 | 23.338 | |||
Salduvė | 55.928 | 23.352 | |||
Senamiestis | 55.931 | 23.315 | |||
Šiauliai | 101511 | 55.922 | 23.317 | ||
Šimšė | 55.921 | 23.342 | |||
Užkirkis | 55.938 | 23.304 | |||
Verduliai | 1961 | 55.903 | 23.319 | ||
Verduliukai | 1961 | 55.900 | 23.287 | ||
Zokniai | 55.911 | 23.361 | |||
Žaliūkės | 55.925 | 23.272 |
Savivalda
Seniūnijos
Šiauliuose yra 2 miesto seniūnijos:
Švietimas
Bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų, gavusių brandos atestatus skaičius 2005–2012 m.[2]
Abiturientų skaičius (2005-2012) |
---|
500
1 000
1 500
2 000
2005
2006
2007
2008
2009
2010
2011
2012
|
Šaltiniai
- ↑ Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
- ↑ Birutė Stolytė. Lietuvos statistikos departamentas.