Šiaurės karas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Karo veiksmai 1700–1709 m. – iki Poltavos mūšio
Karo veiksmai 1709–1721 m. – nuo Poltavos mūšio

Šiaurės karas įvyko tarp Rusijos, Danijos-Norvegijos ir Saksonijos-Abiejų Tautų Respublikos unijos koalicijos (nuo 1715 m. prie jos prisijungė Prūsija ir Hanoveris) ir Švedijos nuo 1700 iki 1721 m.

Karo pasekmės – Švedijos įtaka Baltijos jūroje smarkiai sumažėjo, švedams praradus teritorijas jūros pakrantėje (Livonijoje, Estijoje, Vokietijoje), tuo tarpu Rusija tapo viena iš didžiųjų Europos valstybių.

Ištakos

Tarp 1560 ir 1660 m. Švedija sukūrė „Baltijos imperiją“, į kurią be pačios Švedijos įėjo Karelija, Ingrija, Estija ir Livonija. Trisdešimtmečio karo metu jai atiteko teritorijos Šiaurės Vokietijoje – Pomeranija, Vismaras, Brėmenas ir Verdenas. Per šį laikotarpį Švedija sukūrė stiprią ir gerai paruoštą kariuomenę. 1700 m. Švedija buvo vyraujanti valstybė Baltijos jūros regione ir viena iš didžiųjų Europos valstybių.

Visos prieš Švediją susikūrusios koalicijos valstybės turėjo savo tikslų. Danija tikėjosi teritorijų Vokietijoje, Abiejų Tautų Respublika – susigrąžinti Livoniją su Ryga. Rusijos svarbiausias užsienio politikos ir ekonominis tikslas buvo įgyti priėjimą prie Baltijos jūros. Pagal 1617 m. Stolbovo taikos sutartį Rusija buvo priversta atiduoti Švedijai teritorijas nuo Ivangorodo iki Ladogos ežero ir taip visiškai prarado priėjimą prie Baltijos jūros.

Karo eiga

Karo pradžioje Danijos karalius Frederikas IV-asis įsiveržė į Šlėzvigą-Holšteiną. Švedijos karaliui rugpjūčio 8 d. Karoliui XII-ajam pavyko sumušti danus prie Kopenhagos, o lapkričio 30 d. rusai pralaimėjo Narvos mūšį.

Tuomet Karolis pradėjo kampaniją prieš Saksoniją ir Abiejų Tautų Respubliką ir 1706–1707 m. nuvertė karalių Augustą II-ąjį priversdamas bajorus išsirinkti jam palankų karalių.

1708 m. jis pradėjo žygį prieš Rusiją, bet nužygiavo į Ukrainą, kur tikėjosi peržiemoti. Čia jis triuškinamai pralaimėjo Poltavos mūšį ir pasitraukė į Osmanų imperiją, kur penkerius metus buvo laikomas nelaisvėje.

Šiuo pralaimėjimu karas nesibaigė. Petras I-asis Baltijos pajūryje įkūrė naują miestą Sankt Peterburgą. Karolis grįžo iš nelaisvės, tačiau 1718 m. mirė. Per kelis tolimesnius metus švedai patyrė pralaimėjimų nuo į karą įsijungusių Prūsijos ir Hanoverio. 1721 m. Švedija buvo priversta pasirašyti taiką, kuria neteko visų savo valdų už Baltijos jūros, jos tarptautinis vaidmuo sumenko.

Literatūra

  • David Kirby Šiaurės Europa ankstyvaisiais naujaisiais amžiais. V., 2000.


Commons-logo.svg.png Vikiteka: Šiaurės karas – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Vikiteka



Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: