Škotija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Alba
Scotland
Flag of Scotland.svg Royal Arms of the Kingdom of Scotland.svg
(Detaliau) (Detaliau)
Škotija žemėlapyje
Valstybinė kalba gėlų, anglų, škotų
Sostinė Edinburgas
Didžiausias miestas Glazgas
Valstybės vadovai Elžbieta II David Cameron Alex Salmond
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
78 72278,722 km²
7,872,200 ha
30,394.564 mi²
km² (0)
1,9 %
Gyventojų
 - 2004 m.
 - Tankis
 
5 094 800 (-)
64.7264.72 žm./km²
0.647 žm./ha
167.625 žm./mi²
žm./km² (0)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2002
130 mlrd. $ (-)
25 546 $ (-)
Valiuta Svaras sterlingų (GBP)
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC+0
UTC+1
Nepriklausomybė
-
-
-
Valstybinis himnas Škotijos himnas
Interneto kodas .uk
Šalies tel. kodas +44
Commons-logo.svg Vikiteka: ŠkotijaVikiteka
Skara Brae – neolitinė gyvenvietė
Šv. Andriejaus katedros griūvėsiai

Škotija (škotų gėlų kalba Alba, angl. Scotland) yra buvusi nepriklausoma karalystė šiaurės vakarų Europoje. Dabar tai viena iš 4 šalių, sudarančių Jungtinę Karalystę. Škotija užima šiaurinį Didžiosios Britanijos salos trečdalį bei Hebridų, Orknio ir Šetlando salas. Pietuose ribojasi su Anglija. Rytuose Škotijos krantus skalauja Šiaurės jūra, šiaurėje ir vakaruose Atlanto vandenynas, pietvakariuose – Airijos jūra.

Škotijos sostinė ir antras pagal dydį miestas Edinburgas yra vienas didžiausių Europos finansų centrų[1] Didžiausias Škotijos miestas yra Glazgas, kuris yra ir Didžiojo Glazgo konglomeracijos centras.

Dabartinės Škotijos sienos beveik atitinka 1237 m. Jorko sutartimi tarp Škotijos ir Anglijos ir 1266 m. Perto sutartimi tarp Škotijos ir Norvegijos nustatytoms sienoms. Išimtis sudaro Meno sala, kuri dabar yra tiesiogiai pavaldi Jungtinei Karalystei, Orknio ir Šetlando salos, kurios dabar priklauso Škotijai, o ne Norvegijai ir Berwick-upon-Tweed, kuris priskirtas Anglijai pagal 1746 m. Berviko Aktą.

Turinys

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Škotijos istorija

Pirmieji gyventojai Škotijoje atsirado apie 8 000 m. pr. m. e. Pirmosios nuolatinės gyvenvietės datuojamos 6000 m. Pirmieji gyventojai buvo mezolitinių, o nuo maždaug 4000 m. pr. m. e. neolitinių kultūrų medžiotojai ir žvejai. Anksčiausi archeologiniai radiniai patvirtinantys žmonių gyvenviečių ir kulto vietų egzistavimą yra iš maždaug 6000 m. pr. m. e.

Rašytinė Škotijos istorija prasideda romėnų užkariavimų laikotarpiu, kai buvo užkariautos ir Britanijos pavadinimą gavo dabartinė Anglija ir Velsas. 82-208 mūsų eros metais romėnai buvo keletą kartų įžengę į regioną. Dalis pietinės Škotijos kurį laiką buvo patekusi netiesioginei Romos valdžiai, tačiau romėnai čia ilgesnį laiką neišsilaikė. 122-128 m. tarp Taino ir Solway upių buvo pastatyta Adriano siena, kuri atribojo nuo Škotijos romėnų Britaniją.

503 m. dabartinės škotijos vakaruose išsikėlė skotai, keltų gentis iš Airijos.

Istoriškai, vėliausiai nuo XIV a. Škotijoje ėmė išsiskirti du kultūriniai regionai – daugiausia škotiškai, o vėliau angliškai kalbantys Lowlands (Žemutinė Škotija) ir daugiausia gėliškai kalbantys Highlands (Hailandas, Aukštutinė Škotija). Žemutinė Škotija labiau buvo įtakojama Anglijos, ji buvo labiau pažeidžiama puolimo sausuma iš pietų atveju, be to labiau perėmė Anglijos įtaką dėl geografinio artumo ir prekybinių santykių su pietiniais kaimynais, nors Škotija turėjo stiprius prekybinius ryšius ir su kontinentine Europa. Nepaisant to gėlų kalba atskirose Žemutinės Škotijos dalyse išliko gana ilgai, Galloway ir Carrick regionuose iki pat XVIII a. ar net XIX a. Yra užfiksuota, kad Dunblane ir Auchterarder regionuose gėlų kalba buvo šnekama dar ir po reformacijos. Skirtingai nei paprastai manoma, Žemutinės ir Aukštutinės Škotijos riba nebuvo statiška, keitėsi keletą kartų.

Išskirtinis Aukštutinės Škotijos bruožas buvo iki XVIII a. gyvavusi klanų sistema. Žinomiausi klanai buvo Campbell, McGregor, McDonald, McKenzie, McKay, McLeod, Robertson, Grant ir kiti. Žemutinei Škotijai buvo būdingas feodalinės sistemos variantas susiformavęs po normanų užkariavimo Anglijoje, žymiausios giminės iš kurių kilo dauguma monarchų buvo Stewart, Bruce, Douglas, Porteous ir Murray arba Moray. Hailandas ilgą laiką išliko katalikybės bastionu, net ir po to, kai Žemutinėje Škotijoje tvirtai įsigalėjo kalvinizmas.

Škotijos nepriklausomybės karų metu (maždaug 12901363 m.) škotai sukilo prieš Anglijos įtaką ir kišimąsi į škotų reikalus. Šiems karams vadovavo seras William Wallace, o vėliau Robert the Bruce, kuris laimėjo lemiamą Bannockburn mūšį prieš anglus 1314 m.

Nepriklausoma Škotijos karalystė 1603 m. sudarė personalinę uniją su Anglija, kai Škotijos karalius Džeimsas VI po Elžbietos I mirties paveldėjo ir Anglijos sostą. Ši unija buvo formaliai įteisinta 1707 m. gegužės 1 d. Unijos Aktu, kurį sudarė Anglijos ir Škotijos parlamentai. Škotijoje unija buvo labai nepopuliari, nes ji buvo sudaryta dėl Škotijos ekonominio silpnumo ir anglų tarifų spaudimo. Įgyvendinant sutartį buvo panaikinti Anglijos ir Škotijos parlamentai, o jų galios perleistos naujam parlamentui, kuris posėdžiavo Londone ir tapo Jungtinės Karalystės parlamentu. Taip pat įgyvendinta muitų ir monetarinė sąjunga. Kai kurios Škotijos institucijos liko savarankiškos, ypatingai iš teisines sistemos. 1800 m. Škotija kartu su Anglija, Velsu ir Airija tapo Jungtinės Karalystės dalimi. Galiausiai nauja valstybė tapo Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaures Airijos Karalyste.

1979 m. gegužės 1 d. referendumu atmesta vidaus savivalda. 1997 m. rugsėjo 11 d. referendumo metu didžioji dalis Škotijos gyventojų pritarė idėjai sukurti Škotijos parlamentą, nepriklausomą nuo Londono. 1999 m. buvo išrinktas Škotijos parlamentas, kuris liepos 1 d. pradėjo darbą. Tai buvo pirmasis Škotijos parlamento susirinkimas nuo 1707 m. Naujasis Škotijos parlamentas gavo teises spręsti specifinius Škotijos reikalus ir ribotą galimybę keisti mokesčius.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Škotijos politinė sistema

Škotijos parlamentas yra svarbus politinė valdymo ir administravimo galią turintis vienetas Škotijoje.

Administracinis suskirstymas

Ben Nevis – aukščiausia Britų salų vieta
Pagrindinis straipsnis – Škotijos administracinis suskirstymas.

NUTS:UK suskirstymas

NUTS 1 Kodas NUTS 2 Kodas NUTS 3 Kodas
Škotija UKM Rytų Škotija UKM2 Angusas ir Dandi UKM21
NUTS 3 regions of Scotland map.svg

NUTS 3 regions of central and southern Scotland map.svg
Klakmananšyras ir Faifas UKM22
Rytų Lodianas ir Midlodianas UKM23
Bordersas UKM24
Edinburgas UKM25
Folkerkas UKM26
Pertas ir Kinrosas, Sterlingas UKM27
Vakarų Lodianas UKM28
Pietvakarių Škotija UKM3 Rytų Danbartonas, Vakarų Danbartonšyras ir Helensberis UKM31
Damfrisas ir Galovėjus UKM32
Rytų Eršyras ir Šiaurės Eršyras UKM33
Glazgas UKM34
Inverklaidas, Rytų Renfrušyras, Renfrušyras UKM35
Šiaurės Lanarkšyras UKM36
Pietų Eršyras UKM37
Pietų Lanarkšyras UKM38
Šiaurės Rytų Škotija UKM5 Aberdynas ir Aberdynšyras UKM50
Aukštumos ir Salos UKM6 Keitnesas ir Saderlandas, Rosas ir Kromartis UKM61
Invernesas, Nernas, Morėjus, Badenochas ir Stratspėjus UKM62
Lochaberis, Skajus ir Lokalšas, Aranas ir Kambrai, Argailas ir Bjutas UKM63
Periferiniai Hebridai UKM64
Orknio Salos UKM65
Šetlando Salos UKM66

Savivaldos subjektai

Geografija

Pagrindinis straipsnis: Škotijos geografija

olos

Škotija yra šiaurinėje Didžiosios Britanijos salos dalyje ir užima apie trečdalį jos teritorijos. Be pagrindinės šalies teritorijos Škotiją sudaro keletas salynų, tarp jų Šetlando, Orknio ir Hebridų salos (skirstomos į Vidinius Hebridus ir Išorinius Hebridus). Pagrindinėje teritorijoje galima išskirti tris geografines ir geologines zonas, žiūrint iš šiaurės į pietus: kalnuotoji Hailandas (Highlands), Central Belt žemuma ir kalvota Southern Uplands. Šiaurinėje dalyje yra Kaledonijos ir Grampiano kalnai. Didžioji dalis škotų gyvena centrinėje žemumoje, kurioje yra ir trys iš šešių didžiausių šalies miestų (Edinburgas, Glazgas ir Sterlingas) bei daug kitų didelių miestų. Iš likusiųjų gyvenotojų dauguma gyvena šiaurės rytų Žemutinėje Škotijoje (North-East Lowlands), kur yra du iš likusių trijų didžiausių miestų (Aberdinas ir Dandis).

Pagrindinės upės: Klaidas (Clyde), Tvidas (Tweed), Tėjus (Tay).

Svarbiausi ežerai: Lomondas, Nesas, Loch Lochy, Loch Maree, Loch Tay.

Svarbiausi miestai: Glazgas (Glasgow, didžiausias miestas; jame ir apylinkėse gyvena apie pusę Škotijos gyventojų), Edinburgas, Aberdinas (Aberdeen), Dandis (Dundee), Invernesas (Inverness), Sterlingas (Stirling).

Škotijos šiaurė ir Šiaurės vakarai

Škotijos šiaurėje driekiasi Šiaurės Škotijos kalnynas, raižyta, tačiau labai graži vietovė, kurioje yra Ben Nevis, aukščiausias Britanijos kalnas, ir vaizdingieji ežerai. Škotijos plotas - 78 742 km². Didžioji visų 5,1 milijono gyentojų dalis gyvena tolėliau į pietus, Vidurio Škotijos žemumoje, aplink Glazgo ir Edinburgo miestus.

Gyventojai

Pagrindinis straipsnis: Škotijos demografija

Škotai yra etniškai yra kilę iš anglosaksų, keltų ir skandinavų. Gyventojai Škotijoje pasiskirstę labai nevienodai – centrinėje juostoje (pramoninė Glazgo-Edingurgo zona) gyventojų tankumas siekia 700 gyv./kv.km., o didelėje dalyje Hailando tik 2 gyv./kv.km.

Apranga

Kiltai ir kailiniai krepšiai

Škotiškieji pledai ir kiltai būdingi tik Škotijos kultūrai. Kiltas yra panašus į sijoną ir siuvimas iš pledinio (languoto vilnonio) audinio. Pagal tradiciją kiltas dėvimas kartu su kailiniu krepšiu, specialiais batais ir kartais su įkištu į kojinę durklu. Škotiškieji pledai labai įvairūs. Kiekvienas būdingas tam tikram klanui arba genčiai.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Škotijos ekonomika

Škotija yra išsivysčiusi poindustrinė valstybė. Šalyje vyrauja paslaugų sektorius. Pramonėje taikomos aukštosios technologijos.

Kalba

Keltiška arfa

Škotijoje yra trys kalbos: anglų, škotų gėlų ir škotų (Lowland Scots).

Beveik visi škotai kalba bendrine anglų kalba. Manoma, kad iki 30 % škotų taip pat moka škotų kalbą (taip pat žinoma kaip Lallands), kuri priklauso germanų kalbų grupei ir gerokai skiriasi nuo bendrinės anglų kalbos. Šiek tiek daugiau nei 1 % gyventojų kasdieninėje kalboje vartoja škotų gėlų kalbą, kuri yra panaši į airių kalbą (daugiausia šiaurinėje ir vakarinėje šalies dalyje). Beveik visi, kalbantys gėlų kalba, taip pat laisvai kalba angliškai.

Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Škotijos kultūra

Aukštosios mokyklos: University of Aberdeen, University of Glasgow, University of Dundee, University of Abertay Dundee, University of St. Andrews.

Sportas

Kalniečių žaidynės

Pagrindinis straipsnis – Kalniečių žaidynės.

Tradicinių sporto šakų nugalėtojai rungiasi kasmetinėse Škotijos kalvų varžytuvėse. Šios varžytuvės turi ilgą istoriją. Varžomasi stumiant rutulį ir metant kūjį. Taip pat vyksta įdomios kelmų mėtymo varžytuvės: atletai varžosi tarpusavyje, kuris pakels didesnį kelmą ir jį nusvies kuo toliau.

Gėrimai

Viskis

Škotija garsėja savo viskiu. Daugelis gamyklų visame krašte gamina salyklinio viskio rūšių, kurios skiriasi skoniu ir spalva.

Maistas

Hagis

Vienas iš tradicinių škotiškų patiekalų yra hagis - pudingas, gaminamas iš avies ar veršio širdies, kepenų ir plaučių su daugybe prieskonių.

Kita informacija

Nuorodos

  1. Edinburgh, Inspiring Capital – Information for Journalists – „Edinburgh is Europe's sixth largest fund management centre“.



Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai:
  • VP-bot – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.