Švedija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Konungariket Sverige
Švedijos vėliava Švedijos herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Švedija žemėlapyje
Valstybinė kalba švedų
Sostinė Stokholmas
Didžiausias miestas Stokholmas
Valstybės vadovai Karlas XVI Gustavas Fredrik Reinfeldt
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
449 964 km² (54)
8,67 %
Gyventojų
 - 2012 m. [1]
 - Tankis
 
9 279 385 (84)
20.62 žm./km² (152)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2006 (progn.)
285,10 mlrd. $ (33)
31600 $ (19)
Valiuta Švedijos krona (SEK)
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC+1
UTC+2
Nepriklausomybė
-
-
-
Valstybinis himnas Švedijos himnas
ISO kodas SE
ISO3 kodas SWE
ISO skaitmeninis kodas 752
FIPS kodas SW
GeoName kodas 2661886
Interneto kodas .se
Šalies tel. kodas 46
Commons-logo.svg Vikiteka: ŠvedijaVikiteka

Švedija, oficialiai vadinama Švedijos karalyste (šved. Konungariket Sverige) yra valstybė Skandinavijos pusiasalyje, Šiaurės Europoje. Švedija ribojasi su Suomija rytuose ir Norvegija vakaruose, o pietuose Oresundo tiltu jungiasi su Danija.

Švedijos plotas - 450,295 km². Ji yra trečia pagal dydį šalis Europos Sajungoje pagal plotą. Čia gyvena apie 9,2 milijonų gyventojų. Švedijoje labai mažas gyventojų tankis - 21 gyventojas 1 kvadratiniame kilometre. Šalies pietuose gyvena žymiai daugiau žmonių negu šiaurėje. Apie 85 % gyventojų gyvena miestuose, prognozuojama, kad šis skaičius didės[2]. Švedijos sostinė yra Stokholmas, kuris taip pat yra ir didžiausias miestas šalyje su 1,3 milijono gyventojų[3]. Antras pagal dydį miestas yra Geteborgas su 0,5 milijonų gyventojų, trečias - Malmė.

Švedija yra konstitucinė monarchija, turinti parlamentą bei aukštai išvystitą ekonomiką. Ji užima pirmą vietą pasaulyje pagal demokratinį indeksą bei septintą pagal žmogaus socialinės raidos indeksą. Nuo 1995 m. sausio 1 d. Švedija yra Europos Sąjungos bei TEBIPO narė.

Švedijos valstybė susikūrė viduramžiais. XVII a. ji išplėtė savo teritorijas ir tapo Švedijos imperija. Kai kurios teritorijos buvo prarastos XVIII ir XIX a. Rytų Švedija, dabartinė Suomija buvo atimta Rusijos 1809 m. Po 1814 m. karo, kuriame dalyvavo ir Švedija, prie jos buvo prijungta Norvegija. Norvegijos ir Švedijos sąjunga iširo. Nuo tada, Švedija iki šiol nedalyvauja karuose ir laikosi neutraliteto politikos[4].

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Švedijos istorija.
Švedijos imperija 1560-1815 m.

Pagal archeologinius duomenis pirmieji Švedijos gyventojai į šalį atvyko dar akmens amžiuje, po paskutinio ledynmečio. Pietų Švedija buvo tankiai gyvenama jau bronzos amžiuje, iš to laikotarpio randamos stambių prekybinių gyvenviečių liekanos.

Švedijos valstybės ištakos siekia vikingų laikus, kai I ir II tūkstantmečio sandūroje pasibaigus vikingų epochai Skandinavijoje pradėjo formuotis valstybės.

Krikščionybės įsitvirtinimas Švedijoje užtruko apie tris šimtus metų (IX-XI a.). 1164 m. Upsaloje įkurta pirmoji Švedijos arkivyskupija.

Nuo XIII a. vidurio Stokholmas tampa Švedijos sostine.

1397 m. Švedija sudarė bendravalstybinį darinį su Danija ir Norvegija. Trijų skandinavų karalysčių sudaryta Kalmaro unija gyvavo iki 1523 m. Tada Švedija iš jos pasitraukė, sąjungoje liko kitos dvi šalys.

Po Trisdešimties metų karo (1618-1648 m.) iškilo Švedijos didvalstybė, XVII-XVIII a. vaidinusi reikšmingą vaidmenį Europos mastu. Tuo metu Švedijos teritorija buvo dukart didesnė už dabartinę.

1808-1809 m. vyko Švedijos – Rusijos karas, pasibaigęs Švedijos pralaimėjimu ir dideliais teritoriniais nuostoliais – Švedija buvo priversta Rusijai atiduoti Suomiją.

1810 m. Švedijos kronprincu tapo prancūzų maršalas Žanas Batistas Bernadotas (Bernadotte).

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – Švedijos politinė sistema.
Švedijos parlamentas

Valdymo forma - parlamentinė konstitucinė monarchija. Dabartinė konstitucija priimta 1975 m. sausio 1 d. Šalies vadovas yra karalius. Tačiau jis turi tik reprezentacines funkcijas. Dabartinis valstybės vadovas yra karalius Karolis XVI Gustavas. 1973 m. rugsėjo 15 d., mirus Karolio tėvo broliui karaliui Gustavui VI Adolfui, jam atiteko Švedijos karaliaus sostas.[5]

Įstatymų leidžiamoji valdžia yra vienų rūmų parlamentas, vadinamas Riksdagu. 349 parlamento nariai renkami visuotiniuose rinkimuose ketveriems metams, remiantis proporcine rinkimų sistema. Iki 1975 m. parlamentas buvo dviejų rūmų. Vykdomoji valdžia priklauso ministrų kabinetui, kuriam vadovauja ministras pirmininkas.[5]

Švedija Europos Sąjungos (nuo 1995 m.) ir Šengeno susitarimo (nuo 1996 m. gruodžio 19 d.) narė. Militariškai neutrali valstybė, pasižyminti ilgomis neutralumo tradicijomis. Nepriklauso Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijai (NATO).

Administracinis suskirstymas

Provinces of Sweden.pngCounties of Sweden.png
Švedijos provincijos (kairėje) ir grafystės (dešinėje)
Pagrindinis straipsnis – Švedijos lėnai.

Švedija yra skirstoma į 21 leną (grafystę), nors dar kartais naudojamas skirstymas į tradicines Švedijos provincijas.

Lenai (skliausteliuose nurodomi administraciniai centrai):

Geografija

Pagrindinis straipsnis – Švedijos geografija.
Klaida kuriant sumažintą paveikslėlį:
Centrinės Švedijos kraštovaizdis

Dėl Golfo srovės poveikio Švedijoje vyrauja vidutinių platumų klimatas. Pietinėje ir vidutinėje šalies dalyje didelę įtaką klimatui turi vandenynas. Sausio mėnesio vidutinė temperatūra yra nuo –14 iki 0 laipsnių priklausomai nuo regiono. Atitinkamai liepos mėnesį nuo 10 iki 17 laipsnių. Kritulių kalnuose buna iki 2000 mm, lygumose iki 800 mm. Sniego danga šaltuoju periodu šiaurinėje dalyje vietomis išsilaiko iki 7 mėnesių.

Rytinius Švedijos krantus skalauja Baltijos jūra, Botnijos įlankos pakrantės smėlėtos. Daugiausiai krantai neaukšti ir uolėti, pakrantėse gausu fjordų. Vakaruose driekiasi Skandinavijos kalnų grandinė kuri skiria Švediją ir Norvegiją.

Pietinėje dalyje labiausiai išvystytas žemės ūkis. Miškai, kurie dengia pusę šalies teritorijos, auga daugiausiai centrinėje ir šiaurinėje dalyje. Daugiausiai Švedijos gyventojų gyvena šalies viduryje ir pietuose. Didžiausi Švedijos ežerai: Venernas, Veternas, Melarenas, Jelmarenas ir Sturšenas. Elandas ir Gotlandas dvi didžiausios Švedijos salos.

Didelį poveikį Švedijos reljefui padarė ledynai. Slinkdami, jie ardė kalnų viršūnes, todėl Švedijos kalnams būdingi fjeldai bei lėkšti slėniai. Ledynas nugremžė minkštesnes uolienas, kurias įšalusias nuvilko tolyn. Ištirpus ledynui, susidarė painus povandeninių uolienų tinklas. Kai kurios jų iškilo į paviršių ir suformavo uolienines salas - šcherus. Ant šio tipo salų išsidėstęs Stokholmo miestas.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – Švedijos ekonomika.

Būdama taikia ir neutralia valstybe per visą XX amžių, Švedija pasiekė aukštą gyvenimo lygį. Šaliai būdinga gerai išvystyta socialinės apsaugos sistema. Privačios bendrovės pagamina apie 90 % pramonės produkcijos, iš kurios inžinerijos šaka pagamina 50 % eksportuojamų prekių. Žemės ūkis pagamina tik 2 % BVP ir jame dirba 2 % šalies dirbančiųjų.

Gerai vykdoma fiskalinė politika lėmė nemažą biudžeto perviršį 2001 m., kuris 2002 m. buvo sumažintas perpus dėl pasaulinės ekonomikos stangacijos, mažėjančių biudžeto įplaukų ir padidėjusių vyriausybės išlaidų. Švedijos centrinio banko (Riksbank) pagrindinis tikslas yra infliacijos lygio stabilizavimas, kuris turi siekti 2 %. 2003 m ekonomikos augimas buvo lėtas, tačiau pagreitėjo 2004 m. Švedijoje darbuotojai serga daugiausiai Europoje. 2003 m. rugsėjo 14 d. referendume Švedijos rinkėjai atmetė siūlymą prisijungti prie euro zonos.

Gyventojai

Pagrindinis straipsnis – Švedijos gyventojai.

2009 m. duomenimis, Švedijoje gyvena 9 269 986 žmonės.[6] Gyventojų tankumas yra tik 20,6 žm/km² ir jis yra gerokai didesnis šalies pietuose negu šiaurėje. Maždaug 85 % populiacijos gyvena miestų teritorijose.[5] Didžiausi miestai yra Stokholmas (814 418), Geteborgas (501 452) ir Malmė (286 535).

2007 m. duomenimis, 13,4 % visos Švedijos populiacijos (1,23 milijono žmonių) yra gimę už šalies ribų.[7] Imigracija smarkiai išaugo po antrojo pasaulinio karo ir pakeitė iki tol vyravusią emigraciją. 2008 m. į Švediją imigravo rekordiškai daug - 101 171 žmonių.[8] 2008 m. duomenimis, daugiausia imigrantų pagal gimimo šalį yra iš Suomijos (175 113), Irako (109 446), buvusios Jugoslavijos (72 285), Lenkijos (63 822), Irano (57 663), Bosnijos ir Hercegovinos (55 960), Danijos (46 167) bei Norvegijos (44 310). Lietuvių Švedijoje yra 4 537.[9] Per pastarąjį dešimtmetį daugiausiai žmonių imigravo iš Irako, Lenkijos, Tailando, Somalio ir Kinijos.[10]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1991 m. ir 2012 m.
1991 m. 1995 m. 1996 m. 1997 m. 1999 m. 2002 m. 2003 m. 2007 m. 2012 m.
8 644 119 8 826 062 8 839 548 8 847 089 8 857 361 8 940 788 8 975 670 9 113 257 9 279 385

Kalbos

Švedijoje valstybinė kalba yra švedų kalba, labai panaši į danų ir norvegų kalbas, bet skiriasi tarimu ir rašyba. Norvegai gali suprasti švedų kalbą be didesnių pastangų, o danams tai yra šiek tiek sunkiau. Didžiausia lingvistinė mažuma yra suomiškai kalbantys žmonės, kurie sudaro maždaug 3 % visos populiacijos. Ši kalba, kartu su dar keliomis (samių, jidiš, romų), turi regioninės kalbos statusą. Švedų kalba valstybine tapo 2009 m. liepos 1 d., kai buvo priimtas naujas kalbos įstatymas. Anksčiau šalyje buvo mėginimų įstatymais nustatyti oficialią kalbą, tačiau anksčiau, 2005 m., parlamente įstatymas buvo atmestas.

2005 m. apklausos duomenimis, 89 % Švedijos gyventojų gali susikalbėti angliškai, 30 % - prancūziškai ir 11 % - vokiškai.[11]

Religija

Lundo katedra

2007 m. pabaigoje 74,3 % populiacijos priklausė Švedijos liuteronų bažnyčiai, bet šis skaičius mažėja maždaug 1 % per metus ir tik 2-4 % lanko pamaldas reguliariai.[12] Didelis neaktyvių bažnyčios narių procentas yra dėl to, kad iki 1996 m. vaikas vos tik gimęs tapdavo bažnyčios nariu, jei bent vienas iš jo tėvų buvo narys. Nuo 1996 m. tik pakrikštyti vaikai tampa bažnyčios nariais. Pasak 2005 m. apklausos, 23 % Švedijos gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 53 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 23 % „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“. Pagal šiuos duomenis, Švedija yra trečia mažiausiai į Dievą tikinti valstybė Europos Sąjungoje.[13] Zuckermano tyrimas atskleidė, kad 46-85 % šalies populiacijos yra agnostikai arba ateistai ir pagal šį rodiklį Švedija yra viena iš pirmaujančių šalių pasaulyje.[14] Per pastaruosius 50 metų tikinčių žmonių skaičius nukrito maždaug 33 %.[14] Apie 250 000 gyventojų priklauso įvairoms Laisvųjų krikščionių bažnyčioms, kur bažnyčios lankomumas yra daug didesnis. Be to, dėl imigracijos Švedijoje dar yra maždaug 100 000 stačiatikių, 92 000 Romos katalikų ir pusė milijono musulmonų, daugiausiai sunitų. Tiesa, daugelis Švedijos musulmonų iš tikro taip pat nėra religingi.[15]

Kultūra

Pagrindinis straipsnis – Švedijos kultūra.
Tradiciniai švediški namai.

Švedijos kultūrai didžiausia įtaką turėjo katalikų bažnyčia ir Vokietija viduramžiais, Prancūzija XVIII amžiuje, Vokietija dar karta XIX amžiuje ir angliškai kalbantis pasaulis po Antrojo pasaulinio karo.

Švedija garsėja visame pasaulyje pripažintais rašytojais kaip Augustas Strindbergas, Astrida Lindgren, Nobelio premijos laureatais Selma Lagerlöf ir Harry Martinson. Iš viso septyni Nobelio premijos literatūros buvo švedai. Labiausiai žinomi švedų menininkai yra tapytojai Karlas Larsenas ir Anders Zorn, bei skulptoriai Tobias Sergel ir Carl Milles.

Švedų XX-ojo amžiaus kultūra stipriai pasižymėjo ankstyvajame kine. Labiausiai pasižymėję žmonės buvo Mauritz Stiller ir Victor Sjöström. 1920-1980-aisiais režisierius Ingmaras Bergmanas ir aktorės Greta Garbo ir Ingrid Bergman tapo tarptautiniu mastu pasižymėję žmonės kino srityje. Paskutiniu metu kino srityje pasižymėjo Lukas Moodysson ir Lasse Hallström, kurių filmai susilaukė tarptautinio pripažinimo.

Sportas

1958 m. Švedijoje vyko VI pasaulio futbolo čempionatas, 1992 m. – IX Europos futbolo čempionatas. 2003 m. Švedijoje vyko XXXIII Europos krepšinio čempionatas

Kita informacija

Šaltiniai

  1. World Gazetteer.
  2. Statistics Sweden. Yearbook of Housing and Building Statistics 2007. Statistics Sweden, Energy, Rents and Real Estate Statistics Unit, 2007. ISBN 978-91-618-1361-2. Available online in PDF format
  3. "Folkmängd i riket, län och kommuner 31 december 2009 och befolkningsförändringar 2009." Statistics Sweden.
  4. "''U.S. State Department Background Notes: Sweden''." State.gov: 2010-03-22. Nuoroda tikrinta 2010-08-25.
  5. 5,0 5,1 5,2 (Angliškai)CIA faktų knyga: Švedija
  6. http://www.scb.se/Pages/Product____25799.aspx
  7. (Švediškai) http://www.scb.se/Pages/TableAndChart____26040.aspx
  8. (Švediškai) http://www.scb.se/Pages/TableAndChart____26046.aspx
  9. http://www.ssd.scb.se/databaser/makro/DataSort.asp?Matrix=BE0101B3&timeid=20096269334516&lang=1&noofvar=3&numberstub=2&NoOfValues=1
  10. http://www.ssd.scb.se/databaser/makro/Visavar.asp?yp=tansss&xu=C9233001&huvudtabell=UtrikesFoddaR&deltabell=02&deltabellnamn=Utrikes+f%F6dda+i+riket+efter+f%F6delseland+och+k%F6n%2E+%C5r&omradekod=BE&omradetext=Befolkning&preskat=O&innehall=UtrikesFodda&starttid=2000&stopptid=2007&Prodid=BE0101&fromSok=&Fromwhere=S&lang=1&langdb=1
  11. (Angliškai)Europeans and their Languages (14 psl.)
  12. http://www.svenskakyrkan.se/SVK/eng/liturgy.htm
  13. "(Angliškai) Eurobarometer on Social Values, Science and technology 2005 - 9 puslapis." (PDF)
  14. 14,0 14,1 http://www.pitzer.edu/academics/faculty/zuckerman/Ath-Chap-under-7000.pdf
  15. (Švediškai) http://sydsvenskan.se/sverige/article140868.ece

Bendros nuorodos:

Žemėlapiai:







Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 102% (+24266-516=23750 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 0% (+20-0=20 wiki spaudos ženklai).