Šventoji (gyvenvietė)

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Šventoji
   Sventosiosherbas.svg   
Sventosios molas.jpg
Senas molas Šventojoje

Šventoji
56°01′41″N 21°04′59″E / 56.028°N 21.083°E / 56.028; 21.083 (Šventoji (gyvenvietė))Koordinatės:56°01′41″N 21°04′59″E / 56.028°N 21.083°E / 56.028; 21.083 (Šventoji (gyvenvietė))
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė: Vėliava Palangos miesto savivaldybė
Seniūnija: Šventosios seniūnija
Gyventojų: 2 000 (1999 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
( kirčiuotė)
Vardininkas: Šventóji
Kilmininkas: Šventõsios
Naudininkas: Šveñtajai
Galininkas: Šveñtąją
Įnagininkas: Šventą́ja
Vietininkas: Šventõjoje
Istoriniai pavadinimai


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: ŠventojiVikiteka

Šventojikurortinė gyvenvietė Baltijos pajūryje, Palangos miesto savivaldybės šiaurėje, 12 km nuo Palangos centro. Šventosios seniūnija. Gyvenvietė išsidėsčiusi Šventosios upės kairiajame krante (per ją nutiesti 3 tiltai), jai įtekant į Baltijos jūrą.

Gyvenvietėje stovi 39 m aukščio Šventosios švyturys, Šventosios Švč. Mergelės Marijos, Jūrų Žvaigždės, bažnyčia, Palangos Šventosios bendrojo lavinimo pagrindinė mokykla, ambulatorija, paštas. Yra daug viešbučių, upės pakrantėje (gyvenvietės rytuose) yra Šventosios estrada, miške prie kelio  A13  KlaipėdaLiepoja Šventosios kapinės. Šiauriniame Šventosios pakraštyje, kur baigiasi gyvenvietės ir viso Palangos miesto riba, yra Būtingės naftos terminalas. Pro čia kelias veda į Latvijos miestus Liepoją ir Rygą.

Turinys

Geografija



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Šventoji (gyvenvietė) OpenLayers žemėlapyje
Šventoji (gyvenvietė) TSRS topografiniame žemėlapyje[2][3].


Istorija

Darbo talka Šventojoje, 1939 m.

Šventoji – sena žvejų gyvenvietė, įsikūrusi prie upės žiočių. Čia randami archeologiniai radiniai, siekiantys 3000 m. pr. m. e. Labiausiai išgarsėjo apeiginė lazda su briedės galvute, patekuso net ant vieno Lietuvos pašto ženklo. Spėjama, kad Šventosios žiotyse prekyvietė ir uostas buvo jau prieš 1000 metų, o tiksliai žinoma, kad bent nuo XIII a. 1422 m. Melno taika nustatė sieną tarp LDK ir Livonijos, kuri ėjo per Šventosios upę.

1520 m. pastatyta Šventosios evangelikų liuteronų bažnyčia. Vietos gyventojai daugiausia buvo kuršiai žvejai. Šventoji pažymėta 1542 m. H. Celijaus žemėlapyje. XIV–XVII a. Šventoji minėta Hanzos pirklių maršrutuose KaraliaučiusRyga. Ilgą laiką Šventoji buvo strategiškai svarbesnė už Palangą – XVI a. Šventosios uostas buvo žymimas žemėlapiuose, konkuravo su Klaipėda, čia buvo laivų dirbtuvės, prekybos centras, tvirtovė, parkas. XVI–XVIII a. Šventąją lankė anglų, olandų ir švedų laivai, kurie iš čia išveždavo javus, kailius, medų, o atveždavo geležies, manufaktūros dirbinių, druskos, vyno, silkių, ginklų. Anglų pirkliai gavo privilegiją įrengti uostą, į kurį galėtų įplaukti dideli prekybiniai laivai.

1589 m. Abiejų Tautų Respublikos seimo nutarimu Šventosios uostas išplėstas. Užsienio laivai Šventosios uostą ypač intensyviai lankė Vladislovo Vazos (1632–1648) ir Jono Kazimiero (1648–1668) valdymo laikotarpiu, kai 1655 m. Karolis X Gustavas buvo užėmęs ne tik Lietuvos pajūrį, bet ir visą Vakarų Lietuvą. Tuo metu Šventosios uostas pasidarė rimtu Klaipėdos ir Karaliaučiaus uostų konkurentu.

Vladislovas Vaza 1639 m. vasario 16 d., paveiktas Klaipėdos pirklių, per Brandenburgo markgrafą kurfiurstą Georgą Vilhelmą išleido įsakymą, nukreiptą prieš tuos, kurie iš Lietuvos pajūrio siunčia prekes per Dancigą, o ne per Klaipėdą, tuo būdu nutraukdami pajamas karaliaus iždui (karalius gaudavo 2 % prekių vertės muito) ir Klaipėdos miestui, kuris dėl karo buvo labai nuskurdęs, bei atkreipia Žemaičių seniūnų dėmesį, kad vykstanti intensyvi prekyba per Šventąją. 1639 m. žemaičiai sudegino anglų prekybos kontorą Šventosios uoste, taip pat laivus, trobesius ir dirbtuves.

1679 m. Jonas Sobieskis dovanojo anglų pirkliams privilegiją įrengti didelių laivų prieplauką, o 1685 m. suteikė ir Magdeburgo teises. 1685 m. Šventosios gyvenvietei buvo leista savarankiškai prekiauti ir vystyti jūrų verslą, čia anglų pirklys Horst vėl įsteigė savo prekybos kontorą. Po to Šventosios uostas vėl atsigavo ir dėl jo konkurencijos Klaipėdos pirkliai skundėsi 1687 m. ir 1690 m.

Dėl konkurencijos, Rygos pirkliai nusamdė švedus, kad šie užverstų uostą akmenimis ir 1701 m. Šiaurės karo metu Šventosios uostas buvo sugriautas. XVIII a. pabaigoje Lietuvos-Lenkijos atstovas Bukota, tardamasis su Anglija, pažadėjo atstatyti Šventosios uostą, bet po valstybės padalinimo (1772–1795 m.) šie planai sužlugo. Rusijos imperijos (1795–1915 m.) laikotarpiu Šventosios uostas merdėjo.

Viltis atstatyti Šventosios uostą ruseno visada. Jau XVIII a. buvo teikiami įvairūs uosto atstatymo projektai. 1891 m. įsteigta pirmoji Lietuvoje jūros mokykla. 1921 m. kovo 30 d. kartu su Palanga Šventoji atiteko Lietuvai. Lietuvai priklausęs Aknystos miestelis buvo iškeistas į Šventosios pajūrį.

19231925 m. pradėti uosto atstatymo darbai, pritaikant daugiausia žvejams. 1925 ir 1926 m. pastatyti 2 molai, nors uostą vis užnešdavo smėlis. 19391940 m. buvo tvarkomi pietinis ir šiaurinis molas. Tačiau didelės gramzdos laivai į šį uostą negalėdavo įplaukti, kadangi smėlis užnešdavo uosto vartus. Didesniu uostu Šventoji taip ir netapo. Po karo uosto teritorija priklausė žvejybos ūkiui „Pajūris“. 1939 m. įkurta biblioteka.

1970 m. Šventoji prijungta prie Palangos.

2006 m. lapkričio 16 d. priimtas LR Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymas, numatantis uosto atkūrimą. 2008 m. patvirtintas Šventosios herbas. 2011 m. birželio 11 d. Šventosios uostas atidarytas. 2011 m. liepos mėn. pabaigoje pristatytas oficialus himnas „Šventas krantas (Šventosios himnas)“ (teksto autorė – žinoma rašytoja ir poetė Vidmantė Jasukaitytė, muzikos – kompozitorius Ramūnas Tamošauskas), kurį įdainavo operos solistas Mindaugas Rojus.[4][5]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1921 m.  ? Kuršo gubernija
1921  ? Kretingos apskritis
19501970 m. Šventosios apylinkės centras Kretingos rajonas
19701995 m. Palangos miestas
1995 Šventosios seniūnijos centras Palangos miesto savivaldybė


Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1970 m. ir 1999 m.
1970 m.sur.[6] 1999 m.
835 2 000

Kultūra

„Baltijos aušra“: priekiniame fundamente įrašyta: skulptorius Antanas Dimžlys, architektas Petras Stankevičius, fundatorius Vaidas Šimaitis, Šventoji 2008 m.
„Baltijos aušra“: galiniame fundamente įrašyta: skulptorius A. Dimžlys, architektas J. Lapėnas, išpildytojas D. Variakojis, Palanga 1990 m.
  • Skulptūra „Žvejo dukros“ (1982 m., autorė Zuzana Pranaitytė), 4 m aukščio, prie uosto vartų.
  • Skulptūra „Baltijos aušra“ pietiniame Šventosios pakraštyje.
  • Žemaičių alkas, atstatytas 1998 m.
  • „Takas dideliems ir mažiems“ Šventosios šiauriniame pakraštyje. Parko įrengimu rūpinosi girininkas V. Kviklys. Čia yra liaudies meistrų skulptūrų, vaikų žaidimų aikštelės, pamokymai apie gamtą.
  • Poilsiavietė „Miškas visiems“ Būtingėje.

Galerija

Šaltiniai


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: