Žagarė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Žagarė
   Coat of arms of Žagarė.png      Flag of Žagarė.png   
Zagares dvaras.2009-06-11.jpg
Buvusio Žagarės dvaro rūmai

Žagarė
56°21′32″N 23°15′18″E / 56.359°N 23.255°E / 56.359; 23.255 (Žagarė)Koordinatės:56°21′32″N 23°15′18″E / 56.359°N 23.255°E / 56.359; 23.255 (Žagarė)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė: Vėliava Joniškio rajono savivaldybė
Seniūnija: Žagarės seniūnija
Gyventojų: 1 712 (2011 m.)
Plotas: 5 km²
Tankumas (2011): 342 žm./km²
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)
Vardininkas: Žagãrė
Kilmininkas: Žagãrės
Naudininkas: Žagãrei
Galininkas: Žagãrę
Įnagininkas: Žagarè
Vietininkas: Žagãrėje
Istoriniai pavadinimai
  • rus. Новые Жагоры, rus. Старые Жагоры, rus. Жагоры[2]
  • rus. Жагоры Новые[3], rus. Жагоры Старые[4]
Pašto kodas: LT-84019


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: ŽagarėVikiteka

Žagarė – miestas Joniškio rajono savivaldybėje, 26 km į šiaurės vakarus nuo Joniškio, netoli Latvijos sienos. Seniūnijos centras, 3 seniūnaitijos (Senosios Žagarės, Švėtės, Žagarės centro). regioninio parko direkcija. Senamiestis (Senoji Žagarė) saugomas valstybės kaip urbanistikos paminklas – išsaugotas XVI a. gatvių tinklas, akmeniniai grindiniai, raudonų plytų namai, beveik nesuardyta XIX a. architektūra, įdomūs pastatai (pvz., vilnų karšykla), XX a. tarpukario muitinės pastatas. Miesto dalių planas stačiakampis, yra savaiminės eigos radialinio plano elementų.

Miesto diena švenčiama birželio 29 dieną. Nuo 2005 m. kasmet vyksta Žagarės vyšnių festivalis.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Mūrinė Žagarės Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, pastatyta 1633 m. iš vietinio dolomito, 1745 m. išplėsta.
Legenda cmentarz.svg Žagarės pilkapiai
SilentHillFilmCultSymbol.svg Du Žagarės piliakalniai
Tree map icon.svg Žagarės regioninio parko direkcija, įsteigta 1997 m. Šiaulių g. 28.
Havezate 0gr.gif Žagarės dvaras, XIX a. 7-ojo dešimtmečio neoklasicistiniai rūmai ir ansamblis.
Žagarės akmuo su dubeniu – archeologijos paminklas.
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Žagarės gimnazija (su muziejumi)
Japanese Map symbol (Library).svg Žagarės biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-84019)
Socialinių paslaugų centras
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Map symbol museum 02.png Privatus puodų namas-muziejus (autorius Edmundas Vaičiulis)
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS
Sport balls.svg Dvare veikia žirgynas (veisiami Hanoverių veislės žirgai, galima pajodinėti).



Turinys

Geografija

Zagares regioninis parkas.png
Buvęs Žagarės žirgyno administracijos pastatas

Miestas įsikūręs Žiemgalos žemumoje, Švėtės upė (nuo jos šlaitų atsiveria dolomitinės Žagarės atodangos) dalija miestą į Senąją Žagarę (kairiajame krante) ir Naująją Žagarę. Į pietvakarius nuo miesto plyti Žagarės giria. Žagarės botaninis zoologinis draustinis, Žagarės akmuo („su dubeniu“). Prie miesto yra Žagarės ozas. Stūkso du piliakalniai – Žvelgaičio kalnas (vakarinis) ir Raktuvės kalnas (rytinis).



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Žagarė OpenLayers žemėlapyje
Žagarė „WikiMapia“ žemėlapyje[5]
Žagarė TSRS topografiniame žemėlapyje[6][7].


Istorija

Žagarė (Zagory) pavaizduota 1706 m. Frederik de Wit-Pieter Mortier Livonijos ir Kuršo žemėlapyje
Miestelio turgaus aikštė tarpukariu
Tautinė eisena per Švėtės tiltą XX a. tarpukariu

Žiemgalių gyvenvietė Sagera pirmą kartą minima 12531254 m., nors Žagarės istorija skaičiuojama nuo 1198 m. (kai buvo paminėta Raktės pilis). XIII a. čia buvo žiemgalių pilis Raktuvė (arba Raktė), kunigaikščio Žvelgaičio sostinė. XIII a. pabaigoje gyvenvietę sunaikino kryžiuočiai, malšinę žiemgalių sukilimą. Vėliau žiemgaliai asimiliavosi – sulatvėjo arba sulietuvėjo.

Jau Vytauto Didžiojo laikais Žagarėje buvo druskos muitinė. Dabartinėje Žagarės vietoje iki XIX a. pabaigos buvo du savarankiški miesteliai: Senoji Žagarė (senamiestis) ir Naujoji Žagarė (naujamiestis). Senosios Žagarės dvaras minimas 1490 m., 1495 m. prie jo leista rengti turgų, prieš 1499 m. pastatyta bažnyčia. XVI a. 1-ojoje pusėje apie Vilniaus vyskupo Jono dvarą dešiniajame Švėtės krante išaugo Naujoji Žagarė, kuri 1547 m. vadinama miesteliu, o 15921595 m. šaltiniuose jau vadinama miestu. 15951797 m. Senojoje Žagarėje veikė muitinė, apie 1623 m. pastatyta Naujosios Žagarės bažnyčia, kurios statybai aukojo karalius Žygimantas III ir kuri 1805 m. buvo perstatyta.

Miesteliai labai nukentėjo per XVII-XVIII a. Šiaurės karus. 17651796 m. Žagarėje veikė žydų bendruomenė „Kahal“. Miestelyje buvo Ldk Žagarės dvaras, kuris priklausė Šiaulių ekonomijai. 1769 m. liepos 13 d. Žagarės apylinkėse įvyko didžiausias LDK laikų valstiečių sukilimas Lietuvoje, B. Sruogos aprašytas dramoje „Apyaušrio dalia“. Po Antrojo ATR padalijimo carienė Jekaterina II padovanojo Žagarę savo favoritui P. Zubovui. 1857 m. miestelius nupirko Dmitrijus Naryškinas, kurio palikuonys XX a. pradžioje dvare įsteigė sagų, kaspinų, muilo fabrikus, iškilo dabartiniai Žagarės dvaro rūmai.

19181931 m. Žagarėje veikė vietos visuomenės išlaikoma „Saulės“ draugijos vidurinė mokykla, 1931 m. suvalstybinta. Prie šios mokyklos veikė dviejų metų mokytojų kursai, kurie paruošė nemažą skaičių pradžios mokyklos mokytojų. Švietimo ministerijos bei savivaldybių išlaikomų pradžios mokyklų buvo 11 komplektų ir 2 komplektai žydų konfesinės mokyklos. Nuo 1935 m. veikė J. Kirlio spaudos muziejus (10 kambarių). 1931 m. Žagarėje buvo leidžiamas neperiodinis laikraštis „Žagarės balselis“, vėliau virtęs savaitraščiu „Žagarės Aidas“, dar vėliau pavadintas „Pakuršės Aidu“.

1925 m. įkurta pieninė (vėliau sūrių gamyklos cechas), 1975 m. – betono gamykla.

1924 m. Žagarė tapo miestu, 1932 m. gavo II eilės miesto teises, 1946 m. rugpjūčio 3 d. – apskrities pavaldumo miesto, 1950 m. – rajono pavaldumo miesto teises. 1998 m. patvirtintas Žagarės herbas. 2005 m. įvyko pirmasis Žagarės vyšnių festivalis. 2015 m. paskelbta Lietuvos kultūros sostine.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVII a. Biržuvėnų valsčius (Senoji Žagarė)
Šiaulių valsčius (Naujoji Žagarė)
XVIII a. pabaiga Žagarės valsčiaus centras
XX a. pradžia  ?
19191945 m. Šiaulių apskritis
19451950 m. Joniškio apskritis
19501953 m. rajoninio pavaldumo miestas Žagarės rajono centras Šiaulių sritis
19531959 m.
19591995 m. Žagarės apylinkės centras Joniškio rajonas
1995 Žagarės seniūnijos centras Joniškio rajono savivaldybė Šiaulių apskritis


Pavadinimo kilmė

Vietovardis tikriausiai yra kilęs nuo bendrinio žodžio žagaras – „sausas virbas, žabas, žabaras“. Tad pirminė Žagarės reikšmė galėjusi būti „žagaringa vieta; vieta, kur daug žagarų“.[8]

Pasakojama, kad per upę Švėtę buvo padarytas tiltas iš žagarų. Tokių tiltų nebuvę daug, todėl žmonės sakydavę – „važiuosim per žagarus“. Nuo to ir kilo Žagarės pavadinimas.

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1861 m. ir 2011 m.
1861 m. 1865 m.*[3][4] 1914 m. 1923 m.sur. 1931 m. 1939 m. 1959 m.sur.
4 000 4 185 14 000 4 730 4 849 5 443 3 800
1970 m.sur. 1976 m.[9][10] 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. -
3 386 3 200 2 918 2 649 2 312 1 712 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

Sportas

Šaltiniai

  1. Žagarė. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Жагоры. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 11А (22) : Евреиновы — Жилон. С.-Петербургъ, 1894., 704 psl. (rus.)
  3. Жагоры Новые. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 219 psl. (rus.)
  4. Жагоры Старые. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 219 psl. (rus.)
  5. Žagarė wikimapia.org
  6. Žagarė maps.vlasenko.net
  7. Žagarė loadmap.net
  8. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 269–270 psl.
  9. Žagarė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė. - 461 psl.
  10. Žagarė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 627 psl.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai:
  • VP-bot – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.
  • Vpovilaitis – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.
  • Vienuolis – Vladas Palubinskas
  • KS – KS