Žasliai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Žasliai
   Zasliai.gif   
Zasliai church.jpg
Žaslių bažnyčia

Žasliai
54°51′50″N 24°35′20″E / 54.864°N 24.589°E / 54.864; 24.589 (Žasliai)Koordinatės:54°51′50″N 24°35′20″E / 54.864°N 24.589°E / 54.864; 24.589 (Žasliai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė: Vėliava Kaišiadorių rajono savivaldybė
Seniūnija: Žaslių seniūnija
Gyventojų: 644 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Žãsliai
Kilmininkas: Žãslių
Naudininkas: Žãsliams
Galininkas: Žasliùs
Įnagininkas: Žãsliais
Vietininkas: Žãsliuose
Istoriniai pavadinimai


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: ŽasliaiVikiteka

Žasliai – miestelis Kaišiadorių rajono savivaldybės rytuose, 9 km į rytus nuo Kaišiadorių. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Miestelio akmeninis grindinys išlikęs nuo 1931 m.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Žaslių Šv. Jurgio bažnyčia, pastatyta 1902 m. ežero pakrantėje ant Žaslių piliakalnio.
SilentHillFilmCultSymbol.svg Žaslių piliakalnis
Legenda pomnik.svg Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas – kryžius, pastatytas 1928 m. šalia tuometinės Žaslių valsčiaus savivaldybės. Tuo metu šalia kryžiaus buvo ir vėliavos stiebas, kadangi čia vykdavo įvairios tautinės iškilmės. 1964 m. paminklas nugriautas, 1990 m. atstatytas toje pačioje vietoje.
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Žaslių vidurinė mokykla
Japanese Map symbol (Library).svg Žaslių biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-56060)
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Žaslių kultūros ir tradicinių amatų centras, įsikūręs buvusioje Žaslių ortodoksų sinagogoje ir 2016 m. pastatytame naujame pastate.
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Turinys

Geografija

Upelis, jungiantis Žaslių ir Limino ežerus

Miestelį supa ežerai: pietuose telkšo Žaslių ežeras (iš kurio išteka Žasla), rytuose – Liminas, šiaurės rytuose – Statkūniškės ežeras. Yra Pajautos slėnis, ežero pakrantėje auga šimtametė guoba, stūkso Žaslių piliakalnis. Šiauriniame miestelio pakraštyje stūkso mitologinis Žaslių akmuo su iškaltu daugialypiu kryžiumi.

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png Stabintiškės – 5 km Blank-50px.png
GUDIENA – 7 km
KAIŠIADORYS – 9 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Paparčiai – 10 km
ŽASLIŲ GS – 5 km



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Žasliai OpenLayers žemėlapyje
Žasliai TSRS topografiniame žemėlapyje[5][6].


Istorija

Centrinė miestelio aikštė

Pirmą kartą istoriniuose dokumentuose Žasliai paminėti 1457 m. vasario 28 d. Vytauto Didžiojo laikais jie priklausė Jauniui Valimantaičiui, vėliau – didikams Goštautams. 1522 m. Žasliai jau minimi kaip miestas. XVI a. miestelis atiteko Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui, kuris užrašė jį savo žmonai Barborai Radvilaitei. Tai buvo vienas pirmųjų miestelių, kuriame įsikūrė žydai. Kaip valstybinį dvarą Žaslius valdė seniūnai, tarp kurių XVIII a. išsiskyrė Joachimas Chreptavičius. 1792 m. sausio 12 d. Lietuvos-Lenkijos valdovas Stanislovas Augustas žasliečiams suteikė atnaujintą savivaldos privilegiją ir herbą. Jau gegužės 25 d. buvo išrinktas Žaslių burmistras, magistrato nariai ir du teisėjai. Deja, po poros metų Lietuvą prijungus prie carinės Rusijos ši privilegija neteko galios.

Dar XVIII a. pabaigoje visi pastatai miestelyje buvo mediniai. Pagrindinės gatvės – Vilniaus, Kauno ir Kėdainių. Iš įmonių išsiskyrė malūnas ir spirito varykla, kuri stovėjo prie dvaro. Pirmojo visuotinio gyventojų surašymo 1795 m. duomenimis, Žasliuose buvo 376 gyventojai: dvidešimt septyniuose valstybinių valstiečių krikščionių kiemuose – 158, penkiuose klebonijos kiemuose – 27, trijuose bajorų kiemuose – 23, dvidešimt septyniuose žydų – 131, taip pat miestelyje gyveno 16 čigonų. Žydai Žasliuose gyveno jau XVI a. viduryje. 1897 m. Žasliuose gyveno jau 1955 žmonės, iš kurių net 1325 – žydai. Žydai buvo įtakinga žasliečių dalis – turėjo net 3 maldos namus, savo pradinę mokyklą, biblioteką, banko skyrių, gaisrininkų grupę, keletą organizacijų. 1905 m. miestelį nusiaubė didžiulis gaisras, sudegė abi sinagogos, du trečdaliai miestelio.

1941 m. nacių vykdytas genocidas sunaikino žydų bendruomenę ir jų turtingą kultūrinį palikimą.

1972 m. Žasliuose ir jų apylinkėse buvo statomas gerai žinomas režisieriaus Balio Bratkausko filmas „Tadas Blinda“. Taip pat miestelyje buvo kuriamas filmas „Čia mūsų namai“. 1974 m. asfaltuojant miestelio gatves, buvo paliktas senasis centrinės aikštės akmenų grindinys. 1975 m. į pietus nuo miestelio esančioje Žaslių geležinkelio stotyje įvyko didžiausia geležinkelio katastrofa Lietuvos istorijoje (žuvo 20 žmonių).

1992 m. patvirtintas naujasis Žaslių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611919 m. Žaslių valsčiaus centras  ?
19191946 m. Trakų apskritis
19461950 m. Kaišiadorių apskritis
19501995 m. Žaslių apylinkės centras Kaišiadorių rajonas
1995 Žaslių seniūnijos centras Kaišiadorių rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė

Žasliai tikrai yra vandenvardinis vietovardis, tačiau nėra visiškai aišku, ar nuo Žaslos upelio, ar nuo Žaslių ežero (kuris anksčiau vadinosi tiesiog Žasliai).[7] XX a. tarpukariu vartota forma Žąsliai.

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1865 m. ir 2011 m.
1865 m.*[4] 1894 m.*[3] 1947 m. 1959 m.sur. 1970 m.sur.
1 047 3 029 1 440 861 753
1983 m.[8] 1987 m. 2001 m.sur. 2011 m.sur. -
743 749 818 644 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus.

Žymūs žmonės

Iškiliausias Žaslių seniūnijoje gimęs žmogus – kardinolas Vincentas Sladkevičius (1920–2000). Žasliuose gyveno daug žymių žmonių. Tai kunigai A. Burba, K. Kibelis, M. Cijūnaitis, J. Stakauskas, Č. Kavaliauskas. Čia pirmąsias savo šv. Mišias laikė iš Žaslių parapijos Guronių kaimo kilęs būsimasis kardinolas Vincentas Sladkevičius. Iš Žaslių kilo daug žymių menininkų, sportininkų, tyrinėtojų, visuomenės veikėjų – tai žydų pianistas Leopoldas Godovskis, B. Halperis, B. Mastauskas, A. ir V. Saunoriai, Č. Tveraga, E. Drėgva, E. Arbas-Arbačiauskas, V. Raudeliūnas, dailininkas Pranas Gudynas (1919–1979), V. Petkevičius, R. Melnikienė, G. Mataitis, S. Liutkevičius, A. Vareikis ir kiti.

Šaltiniai

  1. Žasliai. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  3. 3,0 3,1 Жосли. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 12 (23) : Жилы — Земпах. С.-Петербургъ, 1894., 36 psl. (rus.){{#subobject:Žasliai (Жосли, ESBE) |Straipsnis=Žasliai |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Жосли |Žodyno tomas=Т. 12 (23) |Žodyno puslapis= 36 psl. }}
  4. 4,0 4,1 Жосле. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 234 psl. (rus.)
  5. Žasliai maps.vlasenko.net
  6. Žasliai loadmap.net
  7. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 270–271 psl.
  8. Žasliai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė. - 474 psl.
  • 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 74–75 psl.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: