Žemaičių Kalvarija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Žemaičių Kalvarija
   Zemaiciu Kalvarija COA.gif   
Zkalvarija1.jpg
Bažnyčios bokštai

Žemaičių Kalvarija
56°06′29″N 22°00′29″E / 56.108°N 22.008°E / 56.108; 22.008 (Žemaičių Kalvarija)Koordinatės:56°06′29″N 22°00′29″E / 56.108°N 22.008°E / 56.108; 22.008 (Žemaičių Kalvarija)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Telšių apskritis
Savivaldybė: Vėliava Plungės rajono savivaldybė
Seniūnija: Žemaičių Kalvarijos seniūnija
Gyventojų: 696 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Žemaĩčių Kalvarijà
Kilmininkas: Žemaĩčių Kalvarìjos
Naudininkas: Žemaĩčių Kalvarìjai
Galininkas: Žemaĩčių Kalvarìją
Įnagininkas: Žemaĩčių Kalvarijà
Vietininkas: Žemaĩčių Kalvarìjoje
Istoriniai pavadinimai


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: Žemaičių KalvarijaVikiteka

Žemaičių Kalvarija – miestelis Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, prie kelio  164  MažeikiaiPlungėTauragė . Seniūnijos centras, Žemaičių Kalvarijos seniūnaitija. Urbanistikos paminklas, vienas didžiausių Lietuvos katalikybės centrų. Miestelyje kasmet liepos mėnesį vyksta Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai, pasižymintis žmonių gausa ir archajiškomis žemaičių tradicijomis. Žemaičių Kalvarijos bažnyčia nuo seno garsėja stebuklinga Nukryžiuotojo Jėzaus figūra ir stebuklingu Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslu, atvežtu iš Romos (XVII a. vidurys).

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo mažoji bazilika, pastatyta 1822 m., su varpine
Legenda pomnik.svg Prie mokyklos stovi medžio skulptūra knygnešiui V. Juškai (skulptorius – liaudies meistras V. Ulevičius)
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Žemaičių Kalvarijos vidurinė mokykla
Japanese Map symbol (Library).svg Žemaičių Kalvarijos biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-90039)
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Kultūros centras
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Turinys

Geografija

Zemaitijos nacionalinis parkas.png
Miestelis

Pro miestelį teka Varduva, į kurią įteka Cedronas (anksčiau vadinosi Garde arba Pagardeniu). Upių santakoje stūkso Šv. Jono kalnas (Žemaičių Kalvarijos piliakalnis), aptiktas Varduvos senkapis. Prie miestelio įsikūręs Žemaičių Kalvarijos kaimas.

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png BARSTYČIAI – 12 km
Šarnelė – 4 km
SEDA – 10 km
Pagardė – 6 km
Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
PLUNGĖ – 26 km Rotinėnai – 3 km
ALSĖDŽIAI – 10 km
Gedrimai – 8 km
TELŠIAI – 22 km



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Žemaičių Kalvarija OpenLayers žemėlapyje
Žemaičių Kalvarija TSRS topografiniame žemėlapyje[5][6].


Istorija

Tai labai sena gyvenvietė, kadaise buvusi istorinėje Ceklio žemėje, pirmąkart minima 1253 m. kalavijuočių rašte. XV a. pradžioje Ldk Vytautas Didysis Gardus su Alsėdžių valsčiumi padovanojo Žemaičių vyskupui (Medininkų vyskupijai). XV–XVI a. čia buvo vyskupo dvaras. 1538 m. minimas Gardų miestelis, XVI a. pabaigoje – pirmoji bažnyčia. 1619 m. pastatyta koplyčia. Miestelyje įsikūrė jėzuitai ir bernardinai.

Vyskupas Jurgis Tiškevičius į Gardus pakvietė dominikonus. 1636 m. įkūrus savarankišką Gardų parapiją, pastatyta bažnyčia, 1637 m. atiduota dominikonams, kurie 16371639 m. pastatydino 19 koplytėlių, simbolizuojančių Kalvarijų kryžiaus kelią (kalvarijas). 1642 m. dominikonai čia įkūrė vienuolyną (veikė iki 1889 m.). 1644 m. įsteigta pirmoji mokykla. 1650 m. į bažnyčią atvežtas ir netrukus stebuklingu paskelbtas Marijos paveikslas. 1660 m. per atlaidus, trukusius savaitę, į miestelį atėjo maro epidemija.

17801822 m. pastatyta dabartinė bažnyčia. Miestelis smarkiai nukentėjo per 1831 m. ir 1863 m. sukilimus. Iki 1940 m. veikė vienuolių marijonų ordinas.

19491992 m. kolūkio centrinė gyvenvietė, 19501964 m. Kalvarijos apylinkės, 1964–1989 m. Varduvos apylinkės, 1989–1995 m. Žemaičių Kalvarijos apylinkės centras.

2003 m. patvirtintas Žemaičių Kalvarijos herbas. 2006 m. spalio 8 dieną bazilikos pagrindiniame altoriuje esantis Dievo motinos su kūdikiu paveikslas buvo papuoštas popiežiaus Benedikto XVI pašventintomis karūnomis, o paveiksle esanti Dievo motina tituluota Krikščioniškų šeimų karaliene. Tai patvirtino, kad paveikslas pripažįstamas kaip turįs stebuklingų galių. Lietuvoje yra dar 9 tokie Dievo motinos paveikslai.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19201924 m. Žemaičių Kalvarijos valsčiaus centras Telšių apskritis
XX a. 1-oji pusė  ? Mažeikių apskritis
19471950 m. Alsėdžių valsčius Plungės apskritis
19501959 m. Žemaičių Kalvarijos apylinkės centras Sedos rajonas
19591964 m. Plungės rajonas
19641989 m. Varduvos apylinkės centras
19891995 m. Žemaičių Kalvarijos apylinkės centras
1995 Žemaičių Kalvarijos seniūnijos centras Plungės rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė

1253 m. minima Garde vietovė (t. y. Gardė arba Gardaĩ). Tikėtina, kad jis kilęs nuo upelio vardo Gardė (dabartinis Cedronas); šį vandenvardį galima būtų sieti su bendriniu žodžiu gardas – „įtvirtinta gyvenvietė“; vėliau taip vadinta tvarte ar lauke užtverta vieta gyvuliams laikyti; banda, kaimenė. Netoli miestelio iki 1925 m. minimas Gardės dvaras, o 1959 m. – kaimas.

XVII a. viduryje pastačius kryžiaus kelių koplyčias (kalvarijas), greta Gardų vardo ėmė rastis pavadinimas Naujoji Jeruzalė, o vėliau – Gardų Kalvarija arba Kalvarija. Kalvarija vadinamos katalikų šventosios vietos, kryžiaus keliais su kulto pastatais, koplyčiomis (pagal Kalvarijos kalną Jeruzalėje). Dar iki XX a. pradžios miestelis vadinosi tiesiog Kalvarija (pvz., 19171918 m. vokiečių išleistame Lietuvos gyvenamųjų vietų vardų sąraše), bet XX a. įsivyravo pavadinimas Žemaičių Kalvarija, siekiant ją skirti nuo Kalvarijos miesto pietvakarių Lietuvoje.[7]

1964 m. lapkričio 25 d., daugiausia antireliginiais sumetimais miestelis pervadintas Varduva (pagal pratekančią Varduvos upę), tačiau Sąjūdžio metu 1989 m. birželio 21 d. sugrąžintas istorinis pavadinimas.

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1865 m. ir 2011 m.
1865 m.*[4] 1895 m.*[3] 1970 m.sur.[8] 1983 m.[9] 1987 m. 2001 m.sur. 2011 m.sur. -
357 483 668 704 738 798 696 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Galerija

Šaltiniai

  1. Žemaičių Kalvarija. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  3. 3,0 3,1 Кальварiя. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 14 (27) : Калака — Кардам. С.-Петербургъ, 1895., 99 psl. (rus.){{#subobject:Žemaičių Kalvarija (Кальварiя, ESBE) |Straipsnis=Žemaičių Kalvarija |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Кальварiя |Žodyno tomas=Т. 14 (27) |Žodyno puslapis= 99 psl. }}
  4. 4,0 4,1 Кальварiя. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 450 psl. (rus.)
  5. Žemaičių Kalvarija maps.vlasenko.net
  6. Žemaičių Kalvarija loadmap.net
  7. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 271–274 psl.
  8. Varduva. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 684 psl.
  9. Varduva. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė. - 83 psl.
  • 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 240–241 psl.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: