Žemaitė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė
ŽemaitėJulija.jpg

Gimė 1845 m. birželio 4 d.
Rusija Bukantė, Plungės valsčius, Rusijos imperija
Mirė 1921 m. gruodžio 7 d. (76 m.)
Lietuva Marijampolė

Tėvai Antanas Beniuševičius
Julijana Sciepuraitė
Sutuoktinis(-ė) Laurynas Žymantas

Veikla
Lietuvos rašytoja

Vikiteka ŽemaitėVikiteka
Paminkas Žemaitei Viniuje (Skuptorius Petras Aleksandravičius, 1971 m.)

Žemaitė (Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė) (1845 m. birželio 4 d. Bukantės dvarelyje, Plungės valsčius, Rusijos imperija – 1921 m. gruodžio 7 d. Marijampolėje) – lietuvių rašytoja.

Turinys

Gyvenimas

Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė gimė bežemių bajorų šeimoje, grafų Pliaterių Bukantės dvarelyje, kur jos tėvas Antanas Beniuševičius (mirė 1878 m.) tarnavo urėdu, o motina Julijana Sciepuraitė (mirė 1874 m.) – šeimininke. Šeimoje augo dar trys mergaitės – Emilija (1841/1842-1897), Petronėlė (1843/1844-) ir Juzefa. Tėvas gaudavo ordinariją ir 20 rublių algos per metus, motina – 10 rublių algos. Abu namie kalbėjo lenkų kalba, lenkiška dvasia auklėjo ir dukteris. Būsimąją rašytoją namuose mokė tėvas, vėliau dėdienė, taip pat bajorė, kartu su savo vaikais Šemetose.

1863–1864 m. sukilime rėmė sukilėlius, vėliau tarnavo kambarine Džiuginėnų dvare, kur 1865 m. ištekėjo už dvaro eigulio Lauryno Žymanto (mirė 1898 m. liepos 24 d.). Su vyru nuomojosi žemę ir apie 30 metų užsiėmė žemės ūkio darbais Kolainių, Laukuvos, Varnių, Užvenčio apylinkėse. 1883 m. apsigyveno Ušnėnuose, kur susipažino su Povilu Višinskiu, įsitraukė į lietuvių nacionalinį judėjimą, susidomėjo nelegalia spauda, pradėjo rašyti. Pirmą kūrinį parašė būdama daugiau kaip keturiasdešimties metų.[1]

Žemaitė

1907 m. Kaune dalyvavo Lietuvos moterų suvažiavime, 1908 m. – Rusijos moterų suvažiavime Peterburge. 1912 m. apsigyveno Vilniuje, 19131915 m. redagavo „Lietuvos žinias“.

Pirmojo pasaulinio karo metu lankėsi JAV lietuvių kolonijose, sakė kalbas, rinko aukas nukentėjusiems nuo karo (surinko per 30000$). Nuo 1917 m. – Lietuvos socialistų liaudininkų sąjungos narė.

1921 m. rašytoja apsigyveno Marijampolėje, grįžusi iš Amerikos. Įsikūrė pas advokatą A. Bulotą, rašė ir taisė senus raštus. Žiemą su reikalais išvažiavo į Kauną, bet grįžtant atgal autobusas sugedo ir teko nakvoti laukuose. Rašytoja smarkiai peršalo, susirgo plaučių uždegimu ir gruodžio 7 d. mirė.

Slapyvardis

Paskatinta Povilo Višinskio, Žemaitė Ušnėnuose 1894 m. parašė pirmąjį apsakymą „Rudens vakaras“, maišydama mažąsias ir didžiąsias raides. P. Višinskis šį apsakymą pasiūlė G. Petkevičaitei-Bitei ir J. Jablonskiui, kurių dėka apsakymas išspausdintas „Tikrajame Lietuvos ūkininkų kalendoriuje 1895 metams“. Redakcija J. Jablonskio siūlymu autorei davė Žemaitės slapyvardį, kadangi apsakymas parašytas žemaičių tarme. Taip ir prigijo rašytojos slapyvardis.

Kūryba

Žemaitės užrašai

Žemaitė parašė apie 354 apsakymus, apysakas, apybraižas, vaizdelius, keliolika pjesių, pasakojimą apie vaikystę, publicistinių straipsnių, korespondencijų. Kūrinius spausdino „Ūkininke“, „Varpe“, „Vienybėje lietuvininkų“, „Naujienose“, „Darbininkų balse“, „Vilniaus žiniose“, „Lietuvos ūkininke“, su J. Jablonskiu parengė savo raštų rinkinį. Žymiausi jos kūriniai: Marti, Topylis, Petras Kurmelis, Sučiuptas velnias, Sutkai.

Kūryboje vyrauja neigiami gyvenimo reiškiniai, pasakojimai epiški, ironiški, objektyvizuoti. Būdingi detalūs gamtos, papročių, buities, veikėjų išorės aprašymai. Daug dėmesio skiriama moters gyvenimui.

Šaltiniai

  1. = Lietuvos albumas. Janina Markevičaitė, Liudas Gira, Adomas Kliučinskis – Kaunas / Otto Elsner, Berlin, 1921 m.
  • Tarybų Lietuvos Enciklopedija. Vyriausioji enciklopedijų redakcija. Vilnius, 1988.
Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Žemaitė


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: