Abraham Maslow

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Abraham Maslow
angl. Abraham Maslow

Gimė 1908 m. balandžio 1 d.
Bruklinas, Niujorkas,
JAV
Mirė 1970 m. birželio 8 d. (62 m.)
Kalifornija

Tautybė žydas

Veikla
Sritis psichologija

Abraham Harold Maslow (angl. Abraham Harold Maslow; 1908 m. balandžio 1 d. Bruklinas, Niujorko valstija – 1970 m. birželio 8 d.) buvo amerikietis psichologas ir vienas iš humanistinės psichologijos įkūrėjų. Jis labiausiai žinomas kaip poreikių hierarchijos teorijos autorius.[1] Maslow ir kitų humanistinių psichologų darbai padėjo pagrindus 1998 m. susiformavusiai pozityviajai psichologijai.

Maslow poreikių hierarchija

Maslow poreikių hierarchija pirmą kartą buvo pristatyta 1943 m. straipsnyje „Žmogaus motyvacijos teorija“.[2] Maslow įrodinėjo, kad žmogaus poreikių tenkinimas eina pagal tam tikrą seką, pvz., kol nepatenkint tokie fiziologiniai poreikiai kaip troškulys, šitas poreikis žmogui yra svarbesnis negu socialinių (pvz., bendravimo) poreikių tenkinimas. Savo teorijoje žmogaus poreikius Maslow išrikiavo tokia prioritetine tvarka:

  1. Fiziologiniai: kvėpavimas, maistas, vanduo, seksas, miegas, homeostazė, ekskrecija
  2. Saugumo: kūno, uždarbio, resursų, šeimos, sveikatos ir nuosavybės saugumas
  3. Meilės, socialinio ryšio: draugystė, šeima, seksualinis intymumas
  4. Savivertės: savivertės jausmas, pasitikėjimas savimi, pasiekimai, pagarba kitiems, pagarba iš kitų
  5. Savęs realizavimo: moralė, kūrybingumas, spontaniškumas, problemų sprendimas, išankstinių nusistatymų neturėjimas, faktų priėmimas[2]

Savęs realizavimas

Daugiausia dėmesio Maslow skyrė paskutiniam ir aukščiausiam poreikiui iš jo sukurtos piramidės – savęs realizavimo poreikiui. Maslow manė, kad poreikis save realizuoti yra toks pats stiprus kaip ir poreikis valgyti arba kvėpuoti. Jeigu žmogus šio poreikio netenkina, jis nesijaučia laimingas. Skirtingi žmonės pagal savo stiprybes gali save realizuoti labai skirtingais būdais – tapti verslininkais, menininkais, daktarais – tačiau, anot Maslow, jeigu žmogus nori būti laimingas, save realizuoti būtina.[3]

Maslow argumentuoja, kad kaskart žmogus darydamas sprendimą gali rinktis tarp mažiausiai dviejų pasirinkimo galimybių – žengti žingsnį pirmyn link savęs realizavimo arba žengti žingsnį atgal į saugumo zoną. Kuo dažniau žmogus žengia atgal ir praleidžia galimybę žengti pirmyn, tuo didesnis skirtumas tarp to, kuo žmogus yra ir kuo galėjo tapti. Šis skirtumas pasireiškia neigiamomis emocijomis, ypač liūdesio ir graužaties jausmu, depresija, nerimu. Siekdami išvengti šių nemalonių jausmų, siekdami kuo mažiau galvoti apie šią nemalonią praleistų galimybių tiesą, žmonės dažnai žengia dar daugiau žingsnių atgal į saugumo zoną, kas dažnai pasireiškia pernelyg ilgu televizijos žiūrėjimu, alkoholio ir narkotikų vartojimu – viskuom, kas leidžia pabėgti nuo minčių apie savo nerealizuotas galimybes. Visgi, Maslow argumentuoja, žmonės yra pajėgūs sumažinti minėtą skirtumą ir realizuojant save tapti laimingu.

Vėliau nemažai Maslow ir kitų humanistinių pischologų idėjų buvo patvirtinta moksliniais tyrimais pozityviosios psichologijos atstovų ir kitų mokslininkų. Vienas tokių atradimų buvo Maslow propaguotas sąmoningas ir dažnas dėkingumo praktikavimas.[3]

Šaltiniai

  1. http://www.scimednet.org/bibliography/transpers_approaches.htm
  2. 2,0 2,1 A. H. Maslow, A Theory of Human Motivation, Psychological Review 50(4) (1943):370-96.
  3. 3,0 3,1 Maslow, Abraham (1987) „Motivation and personality“, 3 Sub edition, HarperCollins Publishers


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+6351-74=6277 wiki spaudos ženklai).