Ada Lovelace

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Ada Lovelace

Augusta Ada Lovelace Bairon (g. 1815 m. gruodžio 10 d. Londone, Anglijoje – m. 1852 m. lapkričio 27 d. Londone) – kompiuterių mokslo pionierė tuo laiku, kai moterų moksle dar beveik nebuvo.

Ados matematikos studijos buvo neįprastas reiškinys net kilmingoms to meto moterims. Tačiau savo mokytojo Morgano dėka Ada gavo gerą algebros, logikos ir skaičių teorijos išsilavinimą.

Poeto lordo Bairono dukra. Septyniolikmetė Ada viename pokylyje sutiko Čarlzą Babidžą – aktyvų politiką, žinomą nestandartinėmis matematikos idėjomis. Po kurio laiko Babidžas parodė Adai savo kuriamą mechaninę diferencinę skaičiavimo mašiną. Ada buvo sužavėta. Nuo šiol ji atidžiai sekė šios mašinos kūrimo eigą, diskutuodavo su Babidžu ir pateikė daugybę naujų idėjų.

Ada išnagrinėjo teorines programavimo galimybes. Ji iškėlė mintį, kad mašina galėtų ir "mąstyti", net numatė galimybę kurti muziką. Nors šiuolaikinių kompiuterių kūrėjai konceptualius sprendimus rado savarankiškai, Ada Bairon – asmenybė, kurios gyvenimas ir darbas iki šiol žadina daugelio kompiuterių mokslo specialistų vaizduotę. Ji vadinama pirmąja programuotoja. Jos garbei viena iš programavimo kalbų pavadinta ADA, o gruodžio 10 d. laikoma programuotojų diena.

Commons-logo.svg.png Vikiteka: Ada Lovelace – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 102% (+3160-58=3102 wiki spaudos ženklai).