Adrianas I
Šis straipsnis yra apie Popiežių Adrianą I. Apie kitus popiežius vardu Adrianas skaitykite straipsnyje Popiežius Adrianas. Apie Romos imperijos imperatorių Publijų Elijų Trajaną Adrianą skaitykite straipsnyje Adrianas. Apie asmenis, turinčius vardą Adrianas skaitykite straipsnyje Adrianas (reikšmės).
| Adrianas I lot. Hadrianus I | |
|---|---|
| 95-asis Popiežius | |
| |
|
| |
| |
| Popiežių herbas | |
|
| |
| Gimė | 722 m. Roma, Italija |
| Mirė | † 795 m. gruodžio 25 d. Laterano bazilika, Roma |
| Palaidotas | Laterano bazilika, Roma |
|
| |
| Tautybė | italas |
| 95-asis Popiežius | |
| Išrinktas | 772 m. vasario 1 d. |
| Baigė | 795 m. gruodžio 25 d. |
| Pirmtakas | Steponas III |
| Įpėdinis | Šventasis Leonas III |
|
| |
| Vikiteka | Adrianas IVikiteka |
Adrianas I (lot. Hadrianus I, 722 m. Roma – 795 m. gruodžio 25 d. ten pat) – Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 772 m. vasario 1 d. iki mirties.
Biografija
Kilęs iš Romos aristokratų. Valdant popiežiui Steponui II įšventintas diakonu.
Nuo pontifikato pradžios siekė sąjungos su Frankų valstybe. Langobardų karaliui Deziderijui įžengus į Romos teritoriją, paprašė pagalbos Frankų imperatorių Karolį Didįjį, kuris 774 m. nugalėjo langobardus ir tapo Italijos karaliumi. Tuo buvo pradėta kurti Šventoji Romos imperija. Pavijai kapituliavus Adrianas I Karoliui Didžiajam suteikė patricijaus titulą, o Karolis Didysis patvirtino Pipino Trumpojo popiežiui 756 m. dovanotas žemes. Tai buvo Popiežiaus valstybės formavimo pradžia, užsibaigusi 781 m. per kitą Karolio vizitą į Romą. Į Popiežiaus valstybės sudėtį įėjo Lacijus, Ravena, Pentapolis ir Sabina. Atsidėkodamas Adrianas I Karolio Didžiojo sūnums suteikė karalių titulus.
Bizantijos imperatorės Irenos prašymu 787 m. jis pasiuntė legatus į Nikėjos II susirinkimą, kuriame buvo pasmerktas ikonoklazmas, atkurti Romos ir Bizantijos bažnyčių santykiai. Frankų valstybėje kilus pasipriešinimui Nikėjos II susirinkimo nutarimams dėl šventųjų paveikslų gerbimo, knygoje Libri Carolini, atskleidė skirtumą tarp Dievo garbinimo (lot. adorano) ir šventųjų paveikslų gerbimo (lot. veneratio). Dėl šios polemikos, ypač dėl knygos „Libri Carolini“ įtakos, susiformavo skirtingas Vakarų ir Rytų bažnyčių požiūris į šventųjų paveikslus.
Jis papildė Dionisijo Mažojo sudarytą bažnytinių kanonų kodeksą „Codex Canonum Ecclesiasticorum“. Jo kodeksas (Codex Hadrianeus) tapo Frankų valstybės bažnytinės teisės kodeksu. Sudarė sakramentarijų „Hadrianum“, kuris turėjo didelę reikšmę Romos apeigoms Vakarų bažnyčioje plisti.
781 m. pradėjo kaldinti monetas su savo atvaizdu ir oficialius dokumentus datuoti nuo savo pontifikato pradžios, taip paskelbė Romos nepriklausomybę nuo Bizantijos. Adrianas I rūpinosi vargingaisiais, buvo vadinamas vargšų tėvu.[1] Romoje atstatė akveduką, sutaisė miesto sienas.
| Romos katalikų bažnyčios titulai | ||
|---|---|---|
| Pirmtakas Popiežius Steponas III |
Popiežius Adrianas I 772-795 |
Įpėdinis Popiežius Šventasis Leonas III |
Šaltiniai
- ↑ Algimantas Kajackas. Adrianas I. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. - 330 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
| ||||||